Anot sociologo Tado Šarūno, Lietuvoje dirbantys vizualieji menininkai linkę laikytis nuomonės, jog atlygis už jų darbą gali būti sutartas tik individualiose derybose su projektų įgyvendintojais. Taip yra dėl to, jog menininkų darbo aplinkybės – labai individualios. Skirtingus menininkų atlygio lūkesčius gali nulemti kūrinio ar jo sklaidos veiklų sudėtingumas. Apsisprendžiant, kaip intensyviai derėtis, galvojama ir apie erdvės, kurioje kūriniai eksponuojami, prestižą, galimybes kuo kokybiškiau įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus. Nepaisant šių argumentų, apie du trečdaliai Lietuvos vizualiųjų menininkų nuolat dalyvauja projektuose, kuriuose už jų darbą nepasiūloma jokio atlygio.

Tadas Šarūnas

Ar tikrai verta kiekvieną kartą derėtis nuo nulio? Kodėl menininkų derybos dėl atlygio taip dažnai ir baigiasi nuliu, o neretai – net neprasideda? Kokios yra kultūros operatorių, įgyvendinančių valstybės finansuojamus sklaidos projektus, atsakomybės? Viena vertus, tokia neapmokamo darbo gausa, retai įsivaizduojama kitose profesijose, yra vienas iš skurdaus Lietuvos kultūros sektoriaus finansavimo atspindžių. Kita vertus, ekonomiškai pajėgiausi kultūros operatoriai dažniau linkę nesumokėti menininkams už darbą. Renginyje kalbėsime apie sunkumus, menininkams kylančius derintis dėl teisingo atlygio. Taip pat pristatysime įkainius, nuo kurių būtų galima pradėti derybas dėl užmokesčio už menininkų darbą.

Renginys nemokamas, jis vyks lapkričio 22 d. 18 val. Vilniaus dailės akademijoje, pastate D (Titanikas), Maironio g. 3,112 prof. Felikso Daukanto auditorijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją