– Koks yra meno kolekcionavimo tikslas?
– Įvardinti meno kolekcionavimo tikslą – neįmanoma. Viena vertus, tai azartiškas siekis įsigyti kuo retesnius meno kūrinius, apipintus kokiomis nors žavingomis istorijomis arba tiesiog dėl estetinio pasigerėjimo. Tačiau dažniausiai meno kolekcijos kaupiamos finansiniais sumetimais kaip investicija.
– Kas lemia kūrinio kainą?
– Jokia meno kūrinio vertės skaičiuoklė nėra sukurta. Jo kaina gali būti ir nepagrįstai išpūsta. Vertę sudaro daugelis aspektų, tokių kaip kūrėjo profesionalumas, meno kūrinio laikotarpis, technika, su kuriomis galerijomis menininkas yra dirbęs, kokiose parodose, muziejuose, kolekcijose yra jo kūrinių...
Kadangi meno sąvoka nėra tiksliai apibrėžta - ją mes suvokiame daugiau mažiau intuityviai, o šiuolaikinis menas visiškai susiniveliavo su socialiniais, ekonominiais ir moksliniais procesais, tad kiekvienu atveju tampa vis sunkiau apibrėžti meno ribas ir vertę. Tokiuose painiuose meno labirintuose labai paprasta suklysti ir įsigyti menkavertį kūrinį arba plagijatą. Štai čia į pagalbą meno kolekcionieriams ateina profesionalūs menotyrininkai ir meno vadybininkai, kurie konsultuoja ir kuruoja meno kūrinių įsigijimo procesus.
– Kaip atrodo Lietuvos meno rinka?
– Dar tik auga. Turime keletą stambių meno kolekcionierių, kurie dirba su profesionaliais meno konsultantais ir kaupia nacionalinio ir tarptautinio lygmens meno kūrinių kolekcijas. Pastaraisiais metais jaučiamas meno rinkos pagyvėjimas, nes vis daugiau verslo atstovų pradeda formuoti savo asmenines arba korporatyvines kolekcijas.
Ypač didelis susidomėjimas jaučiamas korporatyvinių meno kolekcijų kūrimui - įmonių savininkai ir akcininikai mąsto apie investiciją ne tik į meno kūrinius, bet ir į darbuotojų emocinės komforto zonos gerinimą, meno edukacijos svarbą, meno suvokimo ir vertinimo gebėjimų lavinimą. Tačiau Lietuvoje trūksta lojalumo ir pasitikėjimu grįsto bendradarbiavimo tarp menininko, galerininko ir meno vadybininko.
– Kurie aspektai svarbiausi investuojant į meną?
– Perkant meno kūrinius kaip investiciją, būtina surinkti išsamią informaciją apie konkretų kūrinį ir jo autorių. Vien meno istorijos faktų, kūrinio atlikimo technikos, laikotarpio specifikos ir menininko asmenybės žinojimas nelemia sėkmingos investicijos.
Investavimas į meną – dramatiškas ir aistringas procesas, lydimas ne tik sausų faktų, bet ir begalės detalių bei smulkmenų, kurios dažnai būna atsitiktinės. Nepriklausomai nuo to, kokiais motyvais kaupiama kolekcija, labai paprasta suklysti ir įsigyti menkavertį kūrinį arba plagiatą. Šiuo atveju padeda meno konsultantai.
– Meno kūrinio vertė priklauso nuo daugybės veiksnių, kurių negali prognozuoti. Menininko mirtis, pakitusi menininko reputacija, meno kūrinių vagystės, idėjų plagijavimas, skandalai gali labai staigiai pakeisti kūrinio vertę.
Rizikingiausia sritis – šiuolaikinis menas arba jaunų kūrėjų darbai. Tačiau ir viena įdomiausių, azartiškiausių – ne itin brangiai įsigytas jauno menininko darbas ilgainiui gali atsipirkti šimteriopai. O gali ir likti tik akiai mielu prisiminimu. Bet kuriuo atveju finansinis praradimas būtų ne itin didelis, o laimėjimas gali ypač nustebinti.
– Ar investicinis požiūris į meną nesumenkino kūrinio estetinės prasmės ir apskritai meno kaip filosofinių bei socialinių idėjų išraiškos?
– Tai neatsiejama meno pasaulio cirkuliacijos dalis. O šiuolaikiniame pasaulyje, kai toks didelis informacijos srautas įvairiais pavidalais, žmogaus pasąmonėje formuojasi labiau kosmopolitiškas meno vertinimas ir estetinės prasmės suvokimas. Nustebsite, kiek ir kokių skirtingų meno raiškos formų randa savo klientą.
– Kaip pasaulio aktualijos ir naujosios technologijos formuoja meno rinką? Ar yra prognozuojama, kaip ši rinka keisis ateityje?
– Meno rinka itin jautriai reaguoja į visus išorinius dirgiklius – ekonominiai, socialiniai, technologiniai procesai visada daro įtaką ir neabejotinai darys įtaką meno investicijų sferoje. Meno rinkos analitikai stebi, fiksuoja ir analizuoja didžiuosius meno pardavimų procesus. Tačiau net apie artimą ateitį kalbėti sudėtinga.