Kompozitoriaus Algirdo Klovos laidotuvės: amžinojo poilsio atgulė sostinės Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje

Trečiadienį popiet į paskutinę kelionę palydėtas kompozitorius Algirdas Klova. Eidamas 63-us metus kompozitorius, muzikologas, muzikos atlikėjas Algirdas Klova mirė liepos 16-ąją. Delfi šią liūdną žinią patvirtino Muzikos informacijos centro vadovė Radvilė Buivydienė.

Atsisveikinti su velioniu buvo galima Kompozitorių sąjungos namuose. Amžinojo poilsio A. Klova atgulė sostinės Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

R. Buivydienė A. Klovą prisiminė kaip plačių pažiūrų, nepaprastai šiltą ir draugišką žmogų, veikusį daugelyje laukų: grojo smuiku, kūrė muziką, rašė apie ją, analizavo, dalyvavo ir organizavo šimtus renginių ir festivalių, vyko į užsienį megzti ryšių, sudarinėjo įvairiausius įrašų leidinius.

„Tai yra žmogus, daug prisidėjęs prie pačių įvairiausių dalykų Lietuvos muzikos lauke. Tai tikrai yra didžiulis praradimas ir visa bendruomenė be proto skaudžiai priėmė šitą žinią“, – sužinojusi apie netektį „Delfi“ sakė R. Buivydienė.

Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas Mykolas Natalevičius apmaudavo, kad muzikos pasauliui A. Klovos netektis – ypač netikėta: „A. Klova yra žinomas įvairiose muzikos srityse, gerbiamas ne tik akademinės muzikos pasaulyje, bet yra reikšmingų dalykų nuveikęs būtent folkloro, country muzikos srityje, yra vienas bluegrass muzikos žanro pradininkų Lietuvoje. Tas jo universalumas, stiliaus unikalumas ypatingas. Netikėta, žmogus buvo labai gyvybingas, aktyvus, veikė ne tik kaip kompozitorius, bet ir organizatorius, žurnalistas, prodiuseris, yra įsteigęs Lietuvoje country muzikos asociaciją, įvardinant jo veiklas – spektras itin veiklus.“

Kaip ir daugelis kompozitorių, A. Klova baigęs kompozicjos mokslus, tačiau jo veiklos sritis, anot Kompozitorių sąjungos pirmininko, iškart išsiplėtė. „Jisai buvo atviras įvairioms šiuolaikinio pasaulio tendencijoms, šiuolaikiniams žanrams. Jo folkloro, country, akademinės muzikos jungtis su niekuo nepalyginima – neturime jokio panašaus kompozitoriaus“, – pastebėjo M. Natalevičius.

Lietuvos muzikos pasaulis, pasak M. Natalevičiaus, neteko unikalaus kūrėjo, kuris sugebėjo savo kūryboje organiškai sintezuoti įvairias įtakas. „Jo veikla apėmė country, folklorines ir akademinės muzikos sritis, o žongliravimas šiose srityse ir veiklos plotis apėmė ne tik kūrybą, folkloro ansamblį „Vydraga“, bet taip pat ir organizavimą įvairiausių renginių, koncertavimą visame pasaulyje – tiesiog šis veiklos spektras, jisai tarsi pats savaime, pasižiūrėjus į biografiją, atrodo, kad tai kažkoks meno kūrinys“, – šiltai kolegą prisiminė M. Natalevičius.

Dėl kompozitoriaus, muzikanto, muzikologo, folkloro puoselėtojo, radijo laidų vedėjo A. Klovos mirties užuojautą yra išreiškę Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Kultūros ministras Simonas Kairys.

Lietuvos muzikos informacijos centro tinklalapyje rašoma, kad 1958-aisias Kaune gimęs Lietuvos kompozitorius, muzikantas, etnomuzikologas, autentiško lietuvių folkloro entuziastas A. Klova buvo aktyvus ir kitose liaudies muzikai artimose srityse – nuo kompozicijų liaudies instrumentų ansambliams ir kapeloms iki country ir world muzikos.

Senųjų lietuvių dainų ir sutartinių atgarsių netrūksta ir jo kuriamoje akademinės stilistikos muzikoje, ir džiazo bei popmuzikos kompozicijose.

A. Klova 1983 metais baigė kompoziciją Lietuvos muzikos akademijoje, prof. Juliaus Juzeliūno klasėje. 1983-1991 m. dirbo garso režisieriumi Lietuvos radijuje. 1980-1985 m. folkloro ansamblio „Kikilis“, nuo 1988 m. – folkloro ansamblio „Vydraga“ vadovas. Nuo 1991 m. organizuoja instrumentinio folkloro festivalius „Griežynė“ Vilniuje.

Yra sudaręs nemažai lietuvių liaudies muzikos rinkinių: „Lietuvių liaudies senoji instrumentinė muzika“, „Sūpuoklinės“, „Lietuvių liaudies polkos, valsai, maršai“, „Linksma diena mums nušvito“. Su leidybine firma „Bonifa“ pradėjo leisti įrašų seriją „Lietuvos folkloro ansambliai“.

Su ansambliu „Vydraga“ įrašyta ir išleista plokštelė, 4 kasetės ir 1 kompaktinė plokštelė. Kompozitorius nuolat užsiėmė žurnalistine veikla: 1990-1995 m. dirbo „Muzikos barų“ korespondentu, 1991-1994 m. – radiofono „Vilniaus varpas“ muzikos redaktoriumi. Nuo 1994 m. – radijo stoties „Laisvoji banga“ laidos „Country saloon“ autorius ir vedėjas.

A. Klova buvo Lietuvos country muzikantų asociacijos prezidentas, festivalio „Visagino Country“ prodiuseris. Nuo 1994 m. – Lietuvos country muzikantų suvažiavimų organizatorius, festivalio „Country Saloon“ organizatorius ir prezidentas.

Skaitė paskaitas country tematika, dėstė Vilniaus konservatorijoje folkloro klasėje, Lietuvos muzikos akademijos Teatro fakultete.

A. Klovos muzika atliekama įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje: paminėtini autoriniai koncertai Švedijoje – Gotlande ir Stokholme (1998).

Svarbesni bruožai, vienijantys visą jo kūrybą – melodingumas, improvizaciškumas, gausus folklorinių elementų panaudojimas.

1984-1990 metais parašytuose kūriniuose kompozitorius pasuko minimalizavimo linkme (styginių kvartetas „Viltis“, „Atspindys ežere saulei tekant šeštą valandą ryto“ 3 instrumentams, kvartetas birbynėms „...kodėl nesninga?..“).

1990 metais A. Klova pradėjo bendrauti su džiazo muzikantais ir dažniau groti pats, dalyvaudamas įvairiuose projektuose su Lietuvos bei užsienio džiazo, roko, country muzikantais.

Kartu su Giedriumi Kuprevičiumi ir Mečislovu Litvinskiu A. Klova sudarė improvizuojančių muzikantų grupę „Žaliakalnio vilkai“, o jo vadovaujama grupė „Country Blues Session Band" 1999 metais laimėjo II premiją konkurse „Country Europe“.