Šiuo metu Anglijoje gyvenančiai autorei atiteks klausytojų simpatijų prizas, kuriuo ji galės pasinaudoti pasibaigus karantinui – atostogos Druskininkuose, Lietuvos kompozitorių sąjungos Kūrybos ir poilsio namuose.
Iš viso rinkimuose dalyvavo 87 įvairių žanrų Lietuvos kompozitorių kūriniai – nuo miniatiūrų iki stambios formos opusų ir tarpdisciplininių kompozicijų. Premijas penkiose kategorijose, komisijos sprendimu, pelnė moterys, savo kūrybiniais pasiekimais ne vienerius metus stebinančios Lietuvos ir pasaulio klausytojus. Tarp nugalėtojų yra ir vyras – originalus ir nenuspėjamas Jaunojo kompozitoriaus prizo laimėtojas.
Šių metų kompozitorių apdovanojimai virtualūs, bet nemažiau reikšmingi. Nugalėtojams kolegos kompozitoriai ir muzikologai paruošė sveikinimus, kuriuose daug įžvalgų, nuoširdžių emocijų ir palinkėjimų.
Lyg prabangūs egzotiški paukščiai
Lietuvoje gyvenanti kompozitorė Rita Mačiliūnaitė pelnė premiją sceninių kūrinių kategorijoje už muziką Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pastatytai šokio operai „Amžinybė ir viena diena“ (režisierius choreografas, poezijos autorius, scenografijos, kostiumų ir šviesų dailininkas Itzik Galili). Laureatę sveikina komisijos pirmininkė, muzikologė Beata Baublinskienė:
„Sceniniai kūriniai dažnai yra lyg prabangūs egzotiški paukščiai metų kūrinių panoramoje: jų nebūna daug, bet paprastai jie išsiskiria savo kitoniškumu. Taip pat ir pačios muzikos pobūdžiu, nes sceninis kūrinys nėra tik kompozitoriaus idėjų realizavimas, jo galutinis pavidalas priklauso nuo visos kūrėjų komandos intencijų.
Ritai Mačiliūnaitei kuriant muziką šokio operai „Amžinybė ir viena diena“ teko nelengva užduotis suderinti dviejų žanrų savybes. Muzika turi būti tinkama ir šokiui, ir dainavimui. Vis dėlto kompozitorė jau turėjo panašios patirties, daugiau nei 10 metų kurdama muziką teatrui – ji yra ir keleto kamerinių, šokio operų autorė. Sukauptas meistriškumas bei, sakyčiau, savaime teatrališka Ritos Mačiliūnaitės kūrybinės asmenybės prigimtis leido ir šį kartą pateikti jos ligtoliniam braižui būdingą, bet jau kito masto, didžiajai scenai skirtą ryškią partitūrą.
Bendradarbiavimas su choreografu, režisieriumi, scenografu ir poetu Itziku Galili subrandino neįprastą, mišrios žanrinės prigimties kūrybinį vaisių. „Amžinybė ir viena diena“ sukelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Tačiau žvelgiant iš šių dienų perspektyvos – ar nebuvo šis pustonių, poetinių alegorijų ir nenusakomo ilgesio kupinas opusas savotiška dabartinės pasaulį persmelkusios dvasinės sumaišties nuojauta?...“
Kūryba veikia kaip magnetas
Šiuos metus įspūdingais laimėjimais pradėjusi JAV gyvenanti kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė pelnė apdovanojimą orkestrinių kūrinių kategorijoje už „Sielunmaisema“ violončelei ir styginių orkestrui. Kūrinio premjerą 2019 m. rugsėjo 20 d. festivalyje „Permainų muzika“ atliko Mindaugas Bačkus ir Klaipėdos kamerinis orkestras (dirigentas Hartmutas Rohde). Komisijos narės, muzikologės Eglės Gudžinskaitės laudacija:
„Pastarojo dešimtmečio Žibuoklės Martinaitytės kūryba veikia kaip magnetas.
Tie mėlynumu švytintys horizontai, melsvose ūkanose skendinčių harmonijų gelmės, impresionistiniais atspalviais išsiliejantys garsų spiečiai – šie apibūdinimai yra tik beviltiškas bandymas įvardinti tą hipnotizuojantį poveikį, kurį patiri tiek koncerto salėje girdėdamas jos muziką pirmą kartą, tiek klausydamas to paties kūrinio įrašą dar ir dar kartą. Todėl nė kiek nestebina, kad jau kurį laiką kiekvieno Žibuoklės Martinaitytės kūrinio premjera tampa itin laukiamu įvykiu, kurio „negalima praleisti“. Kad pastaraisiais metais vienas po kito pasipylė ir tarptautinio pripažinimo ženklai – net du „Global Music Awards“ auksiniai apdovanojimai geriausio albumo ir geriausio kompozitoriaus kategorijose 2019 m. (už CD su kūriniu „Prarasto grožio beieškant…“), o vos prieš porą savaičių sulaukta žinia apie jai skirtą itin prestižinę Guggenheimo fondo stipendiją, skiriamą karjeros aukštumas jau pasiekusiems menininkams.
Lygiai taip nestebina ir faktas, kad šiemet Lietuvos kompozitorių sąjungos geriausių 2019 m. kūrinių rinkimuose, susumavus komisijos balus, abu Žibuoklės opusai tapo ryškiais lyderiais. Dar daugiau – jei būtų skelbiamas absoliučiai geriausių metų kūrinių penketukas, jie abu irgi ten būtų pakliuvę! Nors formaliai pirmą vietą orkestrinių kūrinių kategorijoje pelnė Žibuoklės Martinaitytės „Sielunmaisema“ – meditatyvus keturių dalių „sapnas-kelionė“ per atminties garsovaizdžius violončelei ir styginių orkestrui, tačiau drįstu sakyti, kad ne mažiau šio apdovanojimo verta ir melancholiška nostalgija užburianti simfoninė kompozicija „Saudade“.
„Mėlynasis kūrybos periodas“, kurį kompozitorė nuolat mini įvairiuose tekstuose, pokalbiuose ir anotacijose, nuostabiai gražiai atsispindi ir visuose ją lydinčiuose vaizduose (nuotraukose, CD viršelyje, netgi stiliaus detalėse). Ką jau bekalbėti apie kompozitorės vardą… Žibuoklė žydi. Ypatingai ryškiai.“
Poetiškoji mėnulio daina
Vokietijoje gyvenanti kompozitorė Diana Čemerytė apdovanota kamerinių instrumentinių kūrinių kategorijoje už mamai dedikuotą kompoziciją „Mondgesang“. Kūrinys 2019 m. išleistas pirmojoje kompozitorės autorinėje kompaktinėje plokštelėje „Mondgesänge für Blockflöte und Akkordeon“ (atl. Sabine Ambos – išilginės fleitos, Mirjana Petercol – akordeonas, leidykla „Genuin Classics“). Laureatę sveikina konkurso premijų steigėjos, Asociacijos LATGA prezidentas, kompozitorius Teisutis Makačinas:
„Lietuvos autorius siejanti ir jiems atstovaujanti Asociacija LATGA nuolat stebi kūrybinį aktyvumą, remdama, be kita ko, muzikos kūrinių sukūrimą, jų sklaidos procesus. Didžiuojamės, kad nuolat remiame ypač svarbų muzikiniam kultūriniam gyvenimui renginį – geriausių praeito sezono kūrinių rinkimus. Kūrėjai aktyvūs, derlius didelis, tad didžiausio dėmesio sulaukusių kūrinių autoriai verti gražiausių padėkos ir paskatinimo žodžių – laukiame naujų jų darbų.
Man teko maloni misija virtualiai pasveikinti plačiausią pripažinimą pelniusio, poetiško kūrinio instrumentiniam ansambliui „Mondgesang“ („Mėnulio daina“) autorę, kompozitorę Dianą Čemerytę, aktyviai besireiškiančią tarptautinėje meninėje erdvėje. Mano misija tuo malonesnė, kad p. Diana savo ryškų kūrybos kelią pradėjo Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje, mano vedamoje kompozicijos ir kontrapunkto meno klasėje. Didžiausios kūrybinės sėkmės! Pagarbiai, Asociacijos LATGA prezidentas prof. Teisutis Makačinas.“
Didinga, beribė, begalinė muzika
Italijoje gyvenančios kompozitorės Justės Janulytės kūrinys „Now I‘m Nowhere“ apdovanojimą pelnė elektroakustinių ir interdisciplininių kūrinių kategorijoje. Kūrinio premjerą 2019 m. lapkričio 16 d. Taline atliko Estijos nacionalinis vyrų choras (dirigentas Mikk Üleoja). Kompozitorei anotaciją parašė Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė, muzikologė Asta Pakarklytė:
„Dabar aš esu niekur“, bet norėčiau atsidurti Šiaurėje – pratęsia Alfonsas Nyka-Niliūnas, kurio eilės inspiravo Justės Janulytės kūrinį. Šiaurė – labai tinka, bet klausant jos muzikos galima atsidurti dar ir dykumoje, vandenyne, Černobylyje, žvaigždėje, kosminiame ūke, gigantiškų tuščių ertmių gausme. Ten, kur paprastai perkelia jos muzika, ten, kur patiriama tik konsistencija, erdvė, masė, jėga, intensyvumas, o ne konkrečios detalės ir sudedamosios dalys. Ten, kur susiduriama su tokiomis materijomis ir dydžiais, kurie baugina, gali būti grėsmingi, pranoksta tave, yra sunkiai aprėpiami ir prilygstami.
Tokie dalykai stulbina ir žavi, bet kartu ir prigesina, tiesiog lenkia kojas, reikalauja sėdėti ir stebėti, nes kitaip visko nepamatysi, o todėl dar ir nervina, nes po minutės perjungti ar nusisukti negali, kadangi liksi visai nieko nesupratęs ir normaliai to nepatyręs.
Kitaip tariant, Justės Janulytės muzika yra didinga, praktiškai pagal klasikinį Kanto apibrėžimą. Net ne graži, nes grožis filosofui susijęs su apibrėžtomis formomis ir aiškiomis kokybėmis, o didinga – beribė, begalinė, susijusi su rimta vaizduotės veikla. Grožis, anot Kanto, sustiprina gyvybingo pojūtį, o didingumas gyvybingumą slopina, kad paskui padidintų jo antplūdį viskam pasibaigus. Taip toliau samprotaudamas Kantas prieina išvados, kad patys dalykai, ypač žmogaus sukurti, nėra didingi, jie tik padeda tą didingumą išreikšti, nes didingumo jausmą sukuria mūsų vaizduotė. Tad Justės Janulytės muzika tą ir daro – ji suaktyvina vaizduotę ir, matyt, todėl turi tokį tarptautinį pasisekimą.“
Dvasingumo, švelnumo, meilės ilgesys
Elektroakustinių ir interdisciplininių kūrinių kategorijoje daugiausiai komisijos balsų surinko kompozitorės Egidijos Medekšaitės kūrinys „Shrî“. Kompozitorę sveikina komisijos narys, muzikologas Linas Paulauskis:
„Kiek žinome pasaulyje kompozitorių, kurie kurtų savo kūrinių struktūras pagal tekstilės raštų derinius? Ar atvirkščiai – austų audinius pagal anksčiau savo sukurtą muziką? Nelabai kiek? O kiek žinome tokių, kurie dar ir derintų tai su klasikinės Indijos muzikos ragų dėsniais? Dar mažiau?
O tokia yra Egidija Medekšaitė, diplomuota abiejų sričių, muzikos kompozicijos ir tekstilės dizaino, specialistė. 2019 m. ji sukūrė kompoziciją „Shrî“ styginių kvartetui ir iš anksto įrašytoms styginių partijoms, kurios premjerą tų pačių metų rugsėjį atliko Jungtinės Karalystės ansamblis „Apartment House“. Tai įvyko festivalyje „Totally Thames“, paslaptingoje Londono Tauerio tilto koncertinėje erdvėje, į kurios požemius tenka laiptais leistis penkias minutes...
Ši kompozicija Egidijos kūryboje ne išimtis: viena vertus, ji taip pat padiktuota tekstilės raštų, kita vertus – jos harmonija paremta shrî ragos derme. Pastaroji raga siejama su griovimo dievu Šiva; su tokiomis būklėmis ir emocijomis kaip letargija, melancholija, vienišumas, atskirtis; su paros metu – vakaro maldos laiku. Bet ir, priduria kompozitorė, su dvasingumo, švelnumo, meilės ilgesiu.
Kaip menininkai geba nuspėti, kas taip atlieptų dabartinėms mūsų būsenoms?“
Prasiplėtusi normalumo sąvoka
Jaunojo kompozitoriaus prizą komisija skyrė akademinės, elektroakustinės, taikomosios (teatro ir kino) muzikos kūrėjui Andriui Šiuriui. Laureatui laudaciją parašė komisijos narys, kompozitorius Ramūnas Motiekaitis:
„Kažkas pasibeldžia į Muzikos akademijos ir Kompozitorių sąjungos duris. Kažkas eilę metų yra įtariai apžiūrinėjamas ir sprendžiama savas ar svetimas. Kažkas įsileidžiamas greitai, užlipa ant pjedestalo ir būdamas dar jaunas tampa nacionaliniu pasididžiavimu, o kažkas vaikšto užkulisiais ir žaidžia šešėliais. Kažkas neapsistoja vienoje vietoje ir gyvena keliuose namuose, dėl šios priežasties, atrodo perdėm įvairiapusiškas ir nepatikimas; o gal atvirkščiai – atviras, žaismingas ir kūrybingas.
Nepažįstame artimai kompozitoriaus, „googliname“, esame atvedami į SoundCloudą. (Ir kur daugiau ieškoti? Jei nori egzistuoti, turi būti bent ten). Randame kūrinių kategorizacijas: „electroacoustic“, „ambient“, „dreams“, „contemporary“, „chillout“, „triphop“, „dream pop“, „storytelling“, „orchestral“, „clics“, „break beats“, „post dubstep“, „ambient psychodelic“, „dark ambient“, „easy listening“... Kam jos priklauso? Asmeniui ar socio-stilistiniams konglomeratams? Ne taip ir svarbu šiais laikais. Kiek iš šių srovių pažįstame mes, LKS nariai, kurie kažką turime nuspręsti?
Klausome. Neįtikėtinos šių srovių kombinacijos: alternatyvios ir mums pažįstamos akademinės muzikos derinimas, stiprus, įtikinantis teatrališkumas, elektroninė muzika ir preciziškai užrašytos partitūros – visa tai charakterizuoja jauną kūrėją, kurį norime šiandien apdovanoti, ir kuris, būdamas kompetentingas alternatyvios muzikos sferoje, prisiartino prie mūsų rato ir mus praturtino. Kažkada, būdamas jaunas, sulaukiau žeidžiančio klausimo: „ar tu moki rašyti normalią muziką?“. Noriu tikėti, jog suteikdami Andriui Šiūriui jaunojo kūrėjo apdovanojimą tuo pačiu pripažįstame, jog normalumo sąvoka muzikoje yra prasiplėtusi. Ir būtent tokių kūrėjų kaip jis dėka.“
GERIAUSI 2019 M. MUZIKOS KŪRINIAI
Sceninių kūrinių kategorija | Rita Mačiliūnaitė „Amžinybė ir viena diena“
Orkestrinių kūrinių kategorija | Žibuoklė Martinaitytė „Sielunmaisema“
Kamerinių instrumentinių kūrinių kategorija | Diana Čemerytė „Mondgesang“
Vokalinių ir chorinių kūrinių kategorija | Justė Janulytė „Now I’m Nowhere“
Elektroakustinių ir interdisciplininių kūrinių kategorija | Egidija Medekšaitė „Shrî“
Jaunojo kompozitoriaus prizas – Andriui Šiuriui
Klausytojų simpatijų prizas – Egidijai Medekšaitei
Geriausių 2019 m. kūrinių penkioliktukas dar mėnesį skambės www.muzikosantena.lt/konkursas.
Geriausių praėjusių metų muzikos kūrinių rinkimus rengia Lietuvos kompozitorių sąjunga. Iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Partneris Lietuvos muzikos informacijos centras. Premijų steigėja Asociacija LATGA.