Šios oratorijos pasaulinė premjera įvyko 2003 m. birželio 9 d. Vilniaus festivalyje. Tais pačiais metais ji Kompozitorių sąjungos konkurse buvo įvertinta kaip geriausias orkestrinis kūrinys, o V. Bartulis išrinktas metų kompozitoriumi.
Pasak jo, mintis parašyti oratoriją pagal gerai žinomą biblinį pasakojimą brendo beveik dešimtmetį. „Norėjosi kiek kitaip traktuoti Senojo Testamento istoriją apie Jobą, parodyti jį kaip dviejų jėgų – aukščiausios ir žemiausios – įkaitą. Iš to kilo ir kūrinio pavadinimas, tarsi sufleruojantis klausytojui, kad Šventojo Rašto „Jobo knyga“ nėra atpasakojama nuosekliai“, – pasakoja V. Bartulis.
Jobo nuolankumo drama iš dalies kertasi su šių laikų įžūlumo dvasia, keliančia reikalavimus ne sau, o kitiems. Būdamas gėrio ir blogio kovos įkaitas, Jobas yra tapęs tarsi kiekvieno iš mūsų gyvenimo išbandymų simboliu.
Apie Jobą kompozitorius yra sakęs: „Tokia lemtis – būti pasiruošusiam viskam. Jobas tapo įkaitu ir nežino, ko iš jo norima, kita vertus, atsiskleidžia šio biblijos veikėjo, apskritai žmogaus gyvenimo trapumas, neturėjimas sau jokios valios. Ir galų gale paaiškėja, kad visa ko prasmė ir yra kančia. Tekstai žiaurūs, o muzika lyg ir graži.“
V. Bartulis (g. 1954 m.) priklauso vadinamajai 1968-ųjų lietuvių kompozitorių kartai, kuriai taip pat priskiriami Onutė Narbutaitė, Algirdas Martinaitis, Mindaugas Urbaitis. Šios kartos atstovai aštuntajame dešimtmetyje kategoriškai atmetė bet kokias ideologines normas ir rinkosi tai, kas liudijo jų individualumą bei nepriklausomybę – romantinę pasaulėjautą, ekologiją ar minimalizmą. Jų darbus vis labiau veikė rekompozicijos principai, įvairios stilizacijos ir praeitų epochų muzikos atgarsiai.
Tokių „svetimos, bet savos“ kūrybos fragmentų gausu ir V. Bartulio partitūrose. Kompozitorius yra pabrėžęs, kad jam pirmiausia svarbi vidinė nuostata, su kuria rašoma muzika, o ne jos paskirtis.
V. Bartulio oratoriją „Nelaimėlis Jobas“ sausio 12-ąją atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Roberto Šerveniko, taip pat Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras, vadovaujamas Česlovo Radžiūno. Pagrindinę Jobo partiją oratorijoje dainuos baritonas Arūnas Malikėnas, kitas partijas atliks teatro solistai Dainius Stumbras, Mindaugas Jankauskas, Egidijus Dauskurdis ir Rafailas Karpis, kaip informuoja pranešimas spaudai.