Koncerte Kauno geto orkestrui atminti – ypatingi svečiai iš JAV ir Izraelio

Apie Kauno getą, kuriame 1941–1944 m. buvo kalinami dešimtys tūkstančių žydų, daugiau ar mažiau žino daugelis šiuolaikinės Lietuvos gyventojų. Visgi tai, koks iš tiesų kasdienis žmonių gyvenimas buvo už geto sienų, iki šiol yra jei ne paslaptis, tai dar neatverstas istorijos puslapis. Su skambiausia šio puslapio dalimi – Kauno geto orkestru – susipažinti kviečia vienas pagrindinių „Kaunas 2022“ inicijuoto pirmojo Istorijų festivalio renginių. Spalio 20 d. Kauno kultūros centre vyksiančiame „Paskutiniame koncerte“ muzika susipins su čia pat esančia istorija – juk simboliška, kad šiame pastate II pasaulinio karo metais buvo įsikūręs gestapas.

Kauno geto policijos orkestras buvo įkurtas 1942-ųjų vasarą. Žodis „policijos“ pavadinime nėra atsitiktinis – tik tokiu oficioziniu būdu ši idėja galėjo virsti realybe ir „legalizuotis“. Orkestrui vadovavo tikros Kauno muzikos žvaigždės, iki II pasaulinio karo grojusios madingiausiuose Laisvės alėjos restoranuose: dirigentas Michaelis Leo Hofmekleris ir koncertmeisteris Aleksandras Stupelis. Per dvejus metus orkestras – Valstybės operos artistai, konservatorijos pedagogai, profesionalai ir mėgėjai – sugrojo 80 koncertų ne tik geto gyventojams, bet ir aukštiems SS pareigūnams. Nepaisant kai kurių geto kalinių kritikos, dauguma pritarė, kad šie koncertai kėlė geto gyventojų dvasią – tai buvo atgaiva baisioje geto kasdienybėje.

Apie geto orkestro istoriją ir repertuarą šiandien žinoma ne tik liudininkų, bet ir nepaprasto atsitiktinumo dėka. XX a. 7 deš. Vilijampolėje pradėjus naujo pastato statybą buvo rastas 30 tūkst. puslapių apimties geto archyvas. Visgi tik po Sovietų Sąjungos griūties žinia apie šį archyvą, o kartu ir orkestrą, pasiekė pasaulio auditorijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Geto orkestro istorija Kaune pastaraisiais metais buvo pagerbta kameriniais koncertais vienintelėje šiuo metu mieste veikiančioje choralinėje sinagogoje ir Raudondvario pilyje. Festivalio renginys „Paskutinis koncertas“ – pirmasis tokios apimties istorijos paminėjimas, kartu ir naujai gimsiantis šiuolaikinis scenos meno kūrinys.

Libreto autore „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kvietimu tapo režisierė Agnė Dilytė, kuriai tai buvo pirmas toks intymus kontaktas su Kauno geto istorija. Programą atliks Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojamas Vilmanto Kaliūno, „Kaunas 2022“ ambasadorė Bella Shirin ir VDU vaidybos programos studentai. Kauno kultūros centre skambės ne tik gete atlikti F. Mendelssohno, M. Glinkos, E. Griego, C. Debussy ir kitų klasikų darbai, bet ir nelaisvėje gimusi muzika.

„Geltonoji fantazija“ – geto orkestro nario Peretz Hayat, arba Percy Haido (1913–1977), kūrinys. Profesionalus pianistas ir kompozitorius subūręs savo ansamblį keliavo po Europą ir grojo klasikinę bei populiarią muziką. Kauno gete Haidas buvo ne tik atsakingas už orkestruotes, bet ir sukūrė ne vieną kūrinį. Tarp jų – garsiąją geto dainą „Mamele“ bei simfoninį veikalą „Geltonoji fantazija“.

Į „Paskutinį koncertą“ Kaune atvyks „Geltonosios fantazijos“ kūrėjo sūnus Joseph Haidas, taip pat – istorikas iš Izraelio Rami Neudorfer. Būtent šio Kauno geto tyrinėtojo iniciatyva programa jau buvo atlikta Izraelyje, jam už suteiktą galimybę atlikti „Geltonąją fantaziją“ Kaune yra dėkingi koncerto rengėjai.

Istorijų festivalis – „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ iniciatyva, suvienijusi daugiau nei dvi dešimtis Kauno ir Kauno rajono institucijų, organizacijų ir iniciatyvų. Spalio 17–24 dienomis mieste ir jį supančiose gyvenvietės įvyks pusšimtis primirštus ar niekad nepažintus Kauno tapatybės sluoksnius atversiančių renginių – parodų, ekskursijų, instaliacijų, istorijų pasakojimų, koncertų.

„Paskutinis koncertas“ sekmadienį, spalio 20 d. Kauno kultūros centre bus pradėtas 18 val. Šį koncertą savo programoje transliuos LRT.