Pirmojoje konferencijos „StageArt: Vilnius‘21“ sesijoje buvo aptariami kasmetinių Baltijos šalių operos ir baleto apdovanojimų (darbinis pavadinimas BOBA – Baltic Opera and Ballet Awards) steigimo klausimai. Debiutinė naujųjų apdovanojimų įteikimo ceremonija bendru trijų šalių operos ir baleto teatrų atstovų sutikimu 2023 m. turėtų vykti Vilniuje, Lietuvos sostinei švenčiant 700 metų sukaktį, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
BOBA vertinimo komisijoje dalyvaus ne tik Baltijos šalių operos ir baleto kritikai bei praktikai, bet ir viso pasaulio teatrinį kontekstą stebintys tarptautinių asociacijų atstovai. Dėl to vieningai sutarė Estijos nacionalinės operos generalinis direktorius Ottas Maatenas, Latvijos nacionalinės operos tarybos narė ir Latvijos rinkodaros profesionalų asociacijos tarybos narė Inesė Eglytė bei Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas. Diskusiją moderavo LNOBT pastatymų, renginių ir gastrolių organizavimo skyriaus vadovas Artūras Alenskas.
Antroji konferencijos „StageArt: Vilnius‘21“ sesija buvo skirta glaudesniam Baltijos ir Šiaurės šalių regiono profesionalių teatrų bei koncertinių įstaigų bendradarbiavimui ir 2022 m. planuojamo minėto regiono Operos ir baleto forumo organizavimui. Joje kartu su Baltijos šalių nacionalinių teatrų atstovais dalyvavo baroko orkestro „Collegium musicum Riga“ vadovas Maris Kupčas. Diskusiją moderavo kompozitorius Mantautas Krukauskas.
Opera kaip Lietuvos įvaizdžio eksportas
Viešoje diskusijoje „Opera kaip Lietuvos įvaizdžio eksporto įrankis“, kurią moderavo LRT laidų vedėja Gerūta Griniūtė, pasisakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė, Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „GO Vilnius“ projektų vadovė Kotryna Žukauskaitė ir LNOBT generalinis direktorius J. Sakalauskas.
„Esu operos gerbėjas ir to neslepiu. Tačiau vien vidaus rinkoje užsidaryti negalime – turime eksportuoti savo menininkus į užsienio šalis. Per gerėjantį šalies įvaizdį ateina ir ekonominė nauda mūsų verslui“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius.
„Dažnai patys neįvertiname, kokio masto asmenybės yra išėję iš mūsų operos lauko. Jau dabar kalbama, kad Lietuva yra sopranų eksporto šalis. Kurdami šalies įvaizdį, galėtume tai naudingai išnaudoti“, – siūlė LNOBT generalinis direktorius J. Sakalauskas.
Lietuvos kultūros instituto direktorė A. Žilinskienė konstatavo, jog visame pasaulyje sunku kultūros žurnalistus sudominti tuo, kas vyksta kažkur kitur, bet tokios pastangos bei joms skiriamos investicijos neabejotinai pasiteisina. Tuo tarpu „GO Vilnius“ projektų vadovė akcentavo vidinės komunikacijos kokybės svarbą: „Kai vadyba dirba kryptingai – ji geba teisingai „įpakuoti“ kultūros produktą“.
„Įkvėpk gyvenimo“: atvira pamoka, mobili programėlė bei gydytojų patarimai
Konferencijos „StageArt: Vilnius‘21“ vaizdo įrašą verta susirasti visiems, besidomintiems gydomojo kvėpavimo pratimais: atviroje pamokoje „Įkvėpk gyvenimo“, transliuojamoje iš Honkongo, juos demonstravo fizioterapijos specialistė Genesis Day Lagasca.
Po pamokos surengtoje diskusijoje „Kaip medicinos mokslas gali prisidėti operos (bel canto) meno raidos“, kurią moderavo LNOBT meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė, pristatytas žmogaus balso, kaip unikalaus instrumento, vaidmuo žmogaus individualybės raiškai. Gydytoja-laringologė Austėja Pečeliūnienė supažindino su dažniausiai operos atlikėjams dainuoti trukdančiomis problemomis, o gydytojas-otorinolaringologas Virginijus Ulozas pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistų sukurtą ir jau susidomėjimo pasaulyje sulaukusią mobiliąją programėlę „VoiceScreen“, leidžiančią kiekvienam pageidaujančiam lengvai pasitikrinti savo balso aparato būklę.
„Kai priimame studentus į pirmąjį operinio dainavimo kursą, juos pirmiausiai siunčiame į medicinos kabinetą. Anksčiau tokiems studentams būdavo balso higienos paskaitos, dabar, deja, jų nebėra, tad tenka patiems pedagogams apie tai pasakoti“, – teigė diskusijoje dalyvavusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros vedėja prof. Asta Krikščiūnaitė.
Jai pritarė kolega – LMTA profesorius, operos solistas Vladimiras Prudnikovas: „Beveik kiekvieną dieną su studentais kalbame apie balso higienos, valgiaraščio ir dienotvarkės svarbą. Pavyzdžiui, iš balso galiu nesunkiai nustatyti, kelintą valandą vakar vakare mano studentas ėjo miegoti. Žinau, kad mano scenos karjeros laikais beveik 70 proc. operos solistų, net ir labai garsių, tekdavo operuotis. Būna, kad dainininkas negali dainuoti dėl nervinės įtampos arba netinkamo repertuaro. Visa tai netgi labai talentingiems jauniems solistams gali baigtis karjeros katastrofa“, – neslėpė vokalo pedagogas.
Operos solistas, LNOBT generalinis direktorius J. Sakalauskas taipogi akcentavo: „Būtina suvokti fiziologinį balso mechanizmą, kad jį gerai valdytum. Tikiu, kad išsamus medicininis Lietuvos dainininkų tyrimas mums leistų sulaukti dar daugiau scenos sėkmės istorijų“.
Opera ir žaidimai: kaip vienos srities kūrėjų patirtį perimti kitiems?
Kone pati netikėčiausia, bet ir daugiausiai perspektyvių atradimų pasiūliusi buvo konferenciją „StageArt: Vilnius‘21“ užbaigusi diskusija „Opera ir žaidimai. Žaidimai ir opera“. Ją kartu su LNOBT rengė Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija, o moderavo LNOBT generalinis direktorius J. Sakalauskas.
„Opera visuomet atspindėdavo svarbiausias savojo laikmečio istorijas: jų motyvais didieji kompozitoriai ir rašydavo muziką. O virtualios realybės istorijos dabartiniam jaunimui dažnai žymiai geriau pažįstamos negu tradicinis antikinių mitų pasaulis“, – kalbėjo jis, inspiruodamas aptarti dviejų kūrybingų bendruomenių – operos kūrėjų ir kompiuterinių žaidimų kūrėjų – galimo ateities bendradarbiavimo būdus.
Į šį kvietimą diskusijoje entuziastingai atsiliepė kompiuterinių žaidimų kūrėjai Eugenijus Stratilatovas, Rytis Jadzevičius ir Vaidas Gecevičius.
„Kompiuteriniai žaidimai taip pat yra meno rūšis. Tik vieni kūrėjai yra arčiau meno, o kiti labiau stengiasi uždirbti. Yra ir tokių žaidimų, kuriuos žaisdami žmonės verkia, nes gauna tokią stiprią emociją. Bet, pavyzdžiui, Dirigento simuliatorių, primenantį neseniai LRT rodytą projektą „Maestro“, mums būtų visai nesunku padaryti“, – teigė E. Stratilatovas.
„Norėčiau pamatyti scenoje kokią kosminės istorijos operą. Tam galima būtų pasitelkti veidrodžius ar vaizdo instaliacijas“, – siūlė R. Jadzevičius.
„Spektaklio pradžioje paprastai prašoma išjungti mobilius telefonus, bet galėtume kartu pagalvoti, kaip telefoną galėtume paversti operos pasaulio dalimi. Ar operos libretas gali tapti vaizdo žaidimu? Šimtu procentų taip. Savo ruožtu žaidimų kūrėjai operų statytojams galėtų pasiūlyti savo naudojamus įrankius, pavyzdžiui, judesio jutiklius, tvirtinamus ant solistų kostiumų“, – idėjas bėrė V. Gecevičius.
Konferencija „StageArt: Vilnius‘21“ yra trejų metų trukmės projekto „Vilnius 700“ dalis, finansuojama Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“. Konferenciją remia Šiaurės šalių ministrų tarybos Kultūrinė mobilumo programa.
Žvilgsniai į teatro užkulisius
Prie veidrodžiais spindinčio LNOBT stendo šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ dažnai rikiuodavosi smalsuolių eilės. Pro dvi stende įrengtas „rakto skylutes“ buvo siūloma žvilgtelėti, kas realiu laiku vyksta pagrindinėje LNOBT scenoje bei Didžiojoje baleto salėje.
„Veidrodžiai – ir „operinės“ prabangos, ir juose atspindėtos kasdienybės ženklas. O teatre kasdienybė būna visokia – ir lengva, ir sunki, ir komiška, o kartais – tiesiog nepakeliama“, – teigė šios meninės instaliacijos idėjos autorius – režisierius Gediminas Šeduikis.
LNOBT stendas paliko įspūdį ir populiariems influenceriams – buvusiam baleto šokėjui Nagliui Bierancui bei keliautojui Orijui Gasanovui. Jie su savo gerbėjais pasidalino LNOBT stendą pristačiusiais įrašais.