Orbanai, ar tu esi tuo tikras?
„Jau sudalyvavome. Vakar įvyko reikšmingas dalykas – po spektaklio parodėme performansą, kuris, galima sakyti, sukrėtė ne tik žiūrovus, bet ir visą Vengriją. Vietoj nusilenkimo aktoriai pradėjo kritinėti kaip pašauti. Per didžiulį ekraną rodėme Vengrijos 1956-ųjų įvykius, rusų armijai įvažiavus į Vengriją – tragiški įvykiai. Ir dabartinius vaizdus iš Ukrainos, jie buvo sugretinti. Ir dabartiniai, ir jau įvykę – be laiko. Buvo užrašas „Orbanai, ar tu esi tuo tikras?“ (Orban are you sure?) Performansas vyko ilgai, apie penkiolika minučių, žiūrovų reakcija buvo neįtikėtina! Vieni pradėjo ploti, kiti bėgo iš salės kaip apiplikyti, treti – kiek vėliau išėjo, ketvirti išsėdėjo visą performansą, o po jo sėdėjo ir verkė“, – įspūdžiais dalinosi O. Koršunovas.
Apie šitą performansą, kaip pasakojo režisierius, aidi visi socialiniai tinklai. „Daug kas filmavo, fotografavo, buvo susirinkę daug intelektualų, dalinosi įrašais. Vyko labai reikšmingas dalykas. Šiandien bus antras spektaklis, vėl darysime tą performansą, bus spaudos konferencija, kur ateisime su marškinėliais, ant kurių atvaizduotas Orbanas, besibučiuojantis su Putinu... įvairiausi užrašai bus ant jų. Žodžiu, padarėme taip, kaip ir planavome – išsakėme savo poziciją. Ji, beje, išsakyta labai stipriai. Kaip mums Sausio 13-oji, taip vengrams veikia 1956-ųjų įvykiai – pasąmoniniai, kaip genetinis kodas“, – apie paveikumą kalbėjo režisierius.
Teatras kaip fronto linija
Teatras, O. Koršunovo palyginimu, yra mūsų dabartinio fronto linija: „Jei nevažiuotume – nieko neįvyktų ir tiek. Dabar yra stiprus pasisakymas, kuris Vengrijoje aptarinėjamas labai plačiai. Viena intelektualių feisbuke pasidalino nufilmuotais vaizdais iš to performanso, jau dabar daugiau nei trys šimtai pasidalinimų, virš kelių tūkstančių patiktukų. Mes padarėme tai, ką teatras gali padaryti maksimaliai.“
Tame pačiame feisbuke, tie, kurie negalėjo suprasti dalyvavimo festivalyje svarbos, anot O. Koršunovo, dabar jau supranta, patys dalinasi įvykiu. „Rašo, kad didžiuojasi, tiesiog yra taip. Tikras teatras visą laiką kovojo su neteisybe, bloga sistema, tai teatro misija. Jeigu prisimintume (o aš prisimenu) sovietinius laikus, kai Jono Vaitkaus, Eimunto Nekrošiaus, Jono Jurašo teatrai iš tikrųjų kovojo su ta sistema, tai buvo labai veiksminga“, – pažymėjo režisierius.
Negalima nuleisti rankų
Kad misija įvykdyta, O. Koršunovas įsitikinęs šimtu procentų: „ Video menininko Artis Dzerve vaizdai – 1956-ųjų ir dabartinių tragiškų įvykių Ukrainoje koliažas, ir pats užrašas „Orban are you sure?“ labai paveikūs. Paveikus ir aktorių kritinėjimas, ir Gintaro Sodeikos muzika... Tai ne šiaip sau plakatas ar tiesiog pasakymas – tai stiprus, įtaigus veiksmas, kuris Vengrijoje dabar turi didelį rezonansą.“
Ką atsakytų tiems, kurie tvirtina, kad menu nieko negalima pakeisti? „Sakyčiau, kad menas, kaip tik yra tai, kas labiausiai keičia. Kultūra ir menas. Tai ne toks akivaizdus, matomas ir girdimas dalykas kaip automatas ir šūviai, bet iš esmės, ilgoje distancijoje – paveikiausias dalykas, labai būtinas. Dėl to, jokiu būdu dabar negalima sudėti rankų, nusivilti, galvoti, kad menas ir kultūra yra niekiniai, kai vyksta žudymai. Ne! Menas ir kultūra – iš tikrųjų gelbėja pasaulį – ir gelbės“, – tiki O. Koršunovas.