„Delfi“ primena, kad 2022-ųjų gruodžio pradžioje LNDT administracija iš meno vadovo pareigų atleido režisierių O. Koršunovą dėl „aplaidaus tiesioginių meno vadovo pareigų vykdymo bei sistemingų pravaikštų“. Atleistas O. Koršunovas kilo į kovą, savo atleidimą užginčijo Darbo ginčų komisijoje.
Praėjusiais metais pasikeitus LNDT kūrybinės veiklos krypčiai ir pradėjus dirbti naujiems meno vadovams – Kamilei Gudmonaitei, Eglei Švedkauskaitei, Antanui Obcarskui, – dramaturgo M. Ivaškevičiaus pareigos LNDT „tapo perteklinės“. Tačiau M. Ivaškevičiaus anuomet neįtikino LNDT vadovo Martyno Budraičio išsakyta versija, kad atleidimas įvyko todėl, kad atėjus kaip komandai kartu su O. Koršunovu, reikia kartu ir išeiti. M. Ivaškevičius pabrėžė, kad turėtų trauktis ir teatro vadovas. M. Budraitis su tuo nesutiko, pagrįsdamas, kad laimėjo vadovo konkursą penkerių metų kadencijai. Nors įvykiai metų senumo, įtampos, panašu, niekur nedingo ir šiandien.
Aktorių ir žiūrovų džiaugsmui
– Mariau, Oskarai, ar jūsų kurtų spektaklių rodymas LNDT nereiškia tarsi tokio netiesioginio atsisveikinimo su jais, – ar tai nėra populiariųjų pastatymų „paskutinė daina“?
– Marius Ivaškevičius (M. I.): Nemanau, kad atsisveikinimas, ažiotažas parodė, kad spektakliai gyvens dar ilgai. Bet, aišku, tai, kad dėl aktoriaus ligos du spektaklio „Išvarymas“ parodymai neįvyko, jie nukelti tik į spalio mėnesį – man truputį liūdna, kaip ir tiems žmonėms, kurie eilinį kartą bandė pamatyti ir nepamatė.
– Oskaras Koršunovas (O. K.): Dabar vyksta kaip ir mano spektaklių festivalis, – jau keletas mėnesių rodomi daugiausia mano režisuoti pastatymai. Jie sukuria didžiausią ažiotažą, surenka daugiausiai žiūrovų, į juos parduodami beveik trigubai brangesni bilietai, negu į kitus. Kodėl taip yra? Ne dėl geros teatro valios, tiesiog LNDT neturi ko rodyti Didžiojoje scenoje.