Kova su draudimu atminimo lentele pagerbti Regimantą Adomaitį pralaužė ledus: iniciatyvų imasi daugiau entuziastų

Nuo to, kai Vilniaus miesto Istorinės atminties komisija nepritarė gyventojų iniciatyvai įrengti atminimo lentą, skirtą šviesaus atminimo aktoriui Regimantui Adomaičiui pagerbti, prie namo, kuriame jis gyveno net keturiasdešimt metų – praėjo beveik metai. Anuomet draudžiantis sprendimas grįstas tuo, kad esą yra patvirtintas vieningas atminimo lentos tipas, taip siekiant užtikrinti „aukštesnę miesto estetiką“, taip pat aiškinta, kad po mirties nepraėjo dešimt metų. Vis dėlto, gyventojai savo pasiekė ir birželio 20-ąją, aktoriaus mirties metinių dieną, atminimo lentelė ant Blindžių gatvėje esančio pastato sienos visgi buvo pakabinta.

R. Adomaičio atminimui kaimynai ketina pasodinti medį

Vienas iniciatorių, žurnalistas Vilius Kavaliauskas pasakojo, kad lentelė jau kabo, o lėšų surinkta netgi daugiau nei reikia. Todėl nuspręsta prie namo pasodinti dar ir gražų medį – R. Adomaičio garbei.

„Paskutinėmis sostinės mero Remigijaus Šimašiaus valdymo dienomis gavau laišką, kad jokių leidimų ir suderinimų nereikia... Žinoma, niekas neatsiprašė, bet gerai, kad raštu turime teigiamą atsakymą, nes iki tol turėjome tik draudimą, pasirašytą Gedimino Jauniaus, Istorinės atminties komisijos pirmininko“, – sakė jis.

Pasidalinęs gera žinia V. Kavaliauskas savo feisbuko paskyroje sulaukė daug palaikymo, reakcijų ir komentarų. Anot jo, tai miestiečių solidarumo ženklas.

„Pas mus tiek gerų žmonių! Kai parašėme – vos per kelias dienas buvo papildomai pervesta 805 eurai, todėl sukūrėme mažą fondelį. Pasakėme, kad, va, dar ką nors tokio mieste padarykime. Pasiūlėme Daną Pozniaką, pirmąjį mūsų olimpinį čempioną. Taip pat – Joną Avyžių, rašytoją, Seimo narį nuo 1996-ųjų (kad ir Lenino premijos laureatas, bet jis buvo Konservatorių frakcijos narys Seime), muzikus Saulių Sondeckį ir Silviją Sondeckienę. Kalbėjomės su šeimomis, visi sutinka. Kreipėmės į bendrijas (reikalingas ne miesto valdybos leidimas, o tiesiog – gyventojų sutikimas). Galvojame apie poetą Paulių Širvį ir disidentą, politinį kalinį, Lietuvos Helsinkio grupės narį Viktorą Petkų. Čia žmonių pasiūlymai, kurie simboliškai atsiuntė po keliolika eurų. Turime penkias idėjas“, – sakė pašnekovas.

Susitelkti padėjo „keistas miesto valdžios sprendimas“

Pasak V. Kavaliausko, šios idėjos nebūtinai turi būti įgyvendintos Vilniuje, – tai daug platesnis reikalas. „Esame pilietinė visuomenė, būtų gerai, kad būtume ne tik savo šalies, bet ir savo miesto, miestelio ar kaimo patriotai. Taip, tai funkcionuoja – Lietuvoje bendruomenės stiprios, jų mokyti nereikia. Bet pradėjome nuo Vilniaus, susitelkti padėjo keistas miesto valdžios sprendimas“, – pažymėjo jis.

Apie Vyčio Kryžiaus kavalierius knygą parašęs V. Kavaliauskas sakė, kad garbingą jų atmintį saugančios šeimos taip pat norėtų pakabinti tokias lenteles.

„Šiuo metu taisyklės liberalios. Jeigu norite, kad miestas pakabintų, palaukite eilėje, jei norit patys – kabinkitės. Kaune – ir Šančiuose, ir Žaliakalnyje – yra Vyčio Kryžiaus kavalierių namai. Gražias lentutes pasidarė žmonės – už savas lėšas, net nereikėjo prašyti kaimynų, nors, neabejoju, būtų parėmę. Paėmė ir pasidarė“, – ryžtingumu pasidžiaugė pašnekovas.

Pozityvios žinios leidžia pajusti pakilimą

V. Kavaliauskas prieš kelias savaites svečiavosi Kaune, sakėsi sulaukęs Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio Mykolo Adomavičiaus (1918–1923) marčios žinios: „M. Adomavičius – įdomi asmenybė, Vyčio Kryžiaus kavalierius, kulkosvaidininkas iš Nepriklausomybės kovų, buvo Antano Smetonos asmens sargybinis, netgi lydėjo Smetoną per Kybartus į Vokietiją! Po karo jis žuvo prie Kazlų Rūdos, 1946-aisiais, su šešiais kitais partizanais. Paėmė šeima ir pasikabino lentelę, kad šiame name gyveno Vyčio Kryžiaus kavalierius – M. Adomavičus.“

Šitokios pozityvios žinios, anot V. Kavaliausko, leidžia pajusti pakilimą: „Būtent tai ir jaučiame, ypač, kai paskaičiavome, kad surinkome daugiau, nei kainavo lentelė, kurią padarė „Žybartuvos“ meistrai. Suma buvo neįtikėtinai maža, ko gero, jie mums norėjo padovanoti... Netgi patys pasižiūrėjo, kokia namo spalva, – gražiai parinko! Beje, padėkojo, kad pakvietėme juos pažymėti tokį garbingą žmogų. Tiesiog parašyta, kad šitame name nuo 1982 iki 2022-ųjų metų gyveno aktorius R. Adomaitis. Viskas. Labai kuklu, tinka prie Regimanto asmenybės. Kaimynas paliko gražų pėdsaką, niekam net nekilo klausimų, visi sutarė, kad reikia atminimo lentelės. Visi sakė, darykime, ir padarėme.“