Kristinos Asinus teigimu, ši paroda brendo ir vystėsi jau kurį laiką ir kasdien tapo vis labiau socialiai aktualesnė.
„Ji vaizdingai apibendrina mano jausmus, kuriuos jaučiu šiandien. Paroda kalba apie tai, kaip žmonės yra smarkiai pasimetę sintetinėje realybėje, aklai vaikščiodami bei pamiršę savo autentiškumą, nepriklausomybę ir dvasinę ramybę. Daugeliui tai galbūt gali skambėti kvailai, tačiau aš tvirtai jaučiu, kad įvairios „parazituojančios” programos (tarsi virusai) veikia mūsų kūnus ir protus pasireikšdamos labiausiai neįtikėtinais būdais. Palikdamos pėdsakus ir randus, kurie dažnai lieka su mumis amžinai, – pasakoja autorė. – Istorijos apie karūnas ir karalius bei visas jų geografines dramas ir karus. Apie „skruzdėliškas“ modernias kultūras su savo nepajudinamomis teisėtvarkomis ir neišnarpliojamomis biurokratinėmis sistemomis. Apie neįtikėtinus „Maculinea Rebeli“ drugius ir jų išgyvenimą bandant visą savo gyvenimą apsimesti kitais. Apie sintetinę ir ateivišką energiją, kuri siekia mūsų žmogiško fraktalinio prado... Atsidūstu ir suprantu, kad visa tai nėra išgalvota „bestsellerinė“ sci-fi knyga, o tai vyksta kasdien. Ir kaip svarbu yra apie tai kuo daugiau šnekėti, kad tai taptų visiems matoma ir vyktų pokyčiai į geresniąją pusę. Kaip svarbu įkvėpti žmones daugiau domėtis gamta, jos išsaugojimu ir propagavimu.“
Autorės manymu, menininko užduotis yra rasti geriausią vizualų būdą užprogramuoti evoliuciją skatinančias potekstes paveiksle, jo kompozicijoje ir spalvyne.
„Man asmeniškai tai yra miškų ir paukščių, žmogaus kūno ir augalų sintezė. Taip labiausiai išjaučiu kaip „vėjui rūpi žemė“, – sako ji.
Kristinos Asinus teigimu, turbūt daugelis jaučia, kad šiuolaikinis žmogus yra pasimetęs ir praktiškai visiškai nusisukęs nuo gamtos, o nauji atradimai ir sparčiai besivystančios technologijos programuoja mūsų mintis ir kasdien keičia mūsų pasaulėžiūrą.
„Serija „Girdžiu kaip vėjui rūpi žemė“ yra vizijinis mano kaip menininkės pasakojimas apie šį suvokimą ir savitą situacijos paradoksalumą. O kas, jeigu vietoj technologinių pokyčių geriau būtų grįžti į gamtą ir verčiau leistis jos programavimui? Taip, kaip tai daro technologijos. Būnant gamtoje kažkur netikėtai dingsta mintys, o jas pakeičia naujos idėjos ir netikėtas įkvėpimas. Gamta diktuoja mūsų veiksmus ir šneka apie savo išsigelbėjimą per mus“, – sako menininkė.
Serijoje vaizduojami augalai, džiunglės, paukščiai, žmogaus kūno motyvai – iš fragmentų surinktas suskaldytas pasaulio vaizdas. Šių vaizdų įsiklausius ir leidžiant jiems prie mūsų prisiliesti savo programavimu, viskas, autorės manymu, susidėlioja į vieną visumą. Augalai kaip gamtos šaukliai apgyvendina mūsų palanges ir erdves sužmogėdami. O žmogus gamtoje tarsi išsifragmentuoja ir vėjų paliestas – sugamtėja.
Žmogus kūriniuose vaizduojamas kaip nebylus stebėtojas, išgyvenantis transcendentinę praeities-dabarties metamorfozę. Jame slypi miškų dvasia, įkūnyjanti protėvius, kurie vaikščiojo šia žeme jau tūkstančius metų. Taigi, anot menininkės, paliesti gamtos „programavimo“ mes iš lėto ir neišvengiamai pradedame suvokti savo prigimtį ir daug turtingesnę žemės istoriją, negu žinome ją iš vadovėlių.
„Baimės ir nerimo amžiuje norima pavaizduoti didesniojo „Plano” nebylų, bet pastovų egzistavimą. Žmonės bijo pokyčių, nes jie dažniausiai ateina iš išorinio pasaulio, o įsigilinant į gamtos neurolingvistinį šnabždesį – prasideda vidiniai pokyčiai, kurių kontroliuoti protu neįmanoma. Kad ir kaip tai skambėtų banaliai – juos galima išjausti tik širdimi“, – sako kūrėja.
Tapytojo, Vilniaus dailės akademijos docento Pauliaus Juškos teigimu, Kristinos darbuose nuostabiai dera retai kur aptinkami kūrybiniai dėmenys: ryški ir aktyvi spalva ir tiksliai stilizuota forma, monumentalus puošnumas ir ekspresija, kasdienė žmogaus buitis ir gamtos grožis.
„Šios sąsajos tarp tokių, iš pažiūros konkuruojančių, raiškos formų nėra dirbtinės ar pritemptos, bet suaustos į harmoningą visumą, kurią stebint apima paradokslios nuostabos jausmas. Autorė atsiskleidžia kaip puiki kompozicijos meistrė, ne tik drąsiai jungianti skirtingus tikrovės fragmentus, bet ir neišleidžianti iš akių kompozicinės ritmikos ir abstrakčiosios struktūros. Visa tai jos paveikslų motyvus ir rodomą tikrovę paverčia ženkline kalba, formuojama pagal tik intuityviai juntamus semantinius dėsnius“, – sako jis.
Apie autorę:
Kristina Asinus yra ryški ir perspektyvi lietuvių jaunosios kartos tapytoja. Menininkės paveikslams būdingas intelektualus humoras, persipinantis su perkeltine filosofine gelme. Dominuojančios kūrybinės temos: gamta, jos išsaugojimas ir ryšis su žmogumi, kasdienė būtis. Menininkė yra surengusi ne vieną personalinę parodą, kurios sulaukė daug puikių atsiliepimų, visuomenės bei žiniasklaidos susidomėjimo.
Kristina aktyviai dalyvauja grupinėse parodose bei projektuose, tapybos pleneruose, yra SinThesis Gang ir sąmbūrio „3 dienos” narė. Nuo 2020 metų – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Didelė dalis Kristinos Asinus darbų priklauso privačioms kolekcijoms Lietuvoje, JK, JAV, Vokietijoje, Šveicarijoje, Estijoje, Latvijoje ir kitose šalyse.
Paroda veiks iki rugpjūčio 30 d.
Parodos lankymas nemokamas.
Galerijos adresas: Malūnų g. 6A, Vilnius.
Galerijos darbo laikas: II-V 13.00-19.00, VI 12.00-18.00