Kritikuojančius paminklą Sirvydo skvere ramina: jis nestovės čia amžinai

Sostinės K. Sirvydo skvere atidengta Adomo Mickevičiaus skulptūra, kuri Lenkų romantizmo metų proga pastatyta Lenkijos instituto Vilniuje ir Vilniaus muziejaus iniciatyva. Tai perpus mažesnė 1922 m. skulptoriaus Zbigniewo Pronaszkos sukurto paminklo kopija. Tai tas pats 6 metrų aukščio paminklas, kuris prieš vienerius metus buvo iškilęs ant Vilniaus miesto rotušės laiptų – Vilniaus muziejaus parodos „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“ eksponatas. Įdomios reakcijos – stovėdamas ant Rotušės laiptų paminklas sulaukė nemažai teigiamų atsiliepimų, tačiau išvydusi šį paminklą K. Sirvydo skvere meno bendruomenė sutriko – ar tai naujas socrealizmo spaudas?

Naujosios skulptūros architektas – Tomas Valentinaitis, skulptoriai – Vėjas Aliukas ir Matas Janušonis („Abrakadabra dirbtuvės“). Menotyrininkės Ievos Kuzminskaitės-Staigienės manymu, kas buvo, tas jau pražuvo, nereiktų kurti skulptūrinių istorinių simuliakrų. „Prasta kopija. Negi nėra aktualios skulptūros“, – feisbuke stebėjosi ji.

„Aukso pjūvio“ galerijos direktorė Lolita Vyžintienė pastebėjo, kad Z. Pronaszkos paminklas buvo priderintas prie Vilniaus dvasios, galingas. „Skulptorius jautė A. Mickevičiaus ir Lietuvos dvasios stiprybę. Drąsus sprendimas tuo metu! Ir pavyko pastatyti, neįtikėtina. Atrodo šiuolaikiškai ir dabar. Galbūt čia vienas geriausių įgyvendintų visų laikų skulptūrų Lietuvoje viešojoje erdvėje. Nerealus kosminis darbas, o padarė parodiją, sunaikino pačią kūrinio idėją <...>“, – pasidalijo komentaru L. Vyžintienė.

Lenkijos instituto Vilniuje Projektų koordinatorė Barbara Orszewska reaguodama į iškilusią diskusiją sakė, kad istorija mėgsta kartotis. 1923-aisiais Krokuvos skulptoriaus Z. Pronaszko pasiūlymas Vilniuje, Rotušės aikštėje pastatyti geometrizuotų, ekspresionistinių formų, dvylikos metrų aukščio poeto figūros paminklą be postamento nulietą iš bronzos arba betono, tarpukariu atmestas kaip per modernus ir nederantis prie Rotušės aikštės aplinkos.

Tuo pačiu metu įsikūrė karinis komitetas, taip pat siekęs pastatyti paminklą A. Mickevičiui. Šiam komitetui Z. Pronaszko pasiūlymas pasirodė priimtinas, ir 1924 m. dešiniajame Neries krante, prie dabartinių Sporto rūmų, iškilo skulptoriaus suprojektuoto paminklo poetui laikinas maketas, pagamintas iš tinkuotų lentų.

Daliai vilniečių Z. Pronaszko sukurtas paminklas atrodė siaubingas, daliai – aktualus, atspindintis poeto reikšmingumą tiems laikams. Maketas visuomenės žvilgsnį buvo prikaustęs ne vienus metus – Neries pakrantėje jis išstovėjo iki 1939 m., kai dėl prastos būklės jį teko išmontuoti.

Nuolatinio A. Mickevičiaus paminklo statymo iniciatyvos virė ir po 1924-ųjų – surengti du konkursai, tačiau galų gale šio sumanymo įgyvendinimą sustabdė Antrasis pasaulinis karas.

Kodėl K. Sirvydo skvere šiomis dienomis atidengta būtent ši kopija, o ne kokia nors originali skulptūra?

„Ši skulptūra nėra pagaminta specialiai šiai vietai. Pernai Vilniaus miesto muziejus organizavo parodą „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“ – tai vienas eksponatų. Ji pagaminta būtent tai parodai. Kai ji baigėsi, tą skulptūrą išvežė į sandėlį kažkur prie stoties, ten ir stovėjo. Pagalvojome, gaila, kad niekas nemato, nežino – gali stovėti mieste, žmonės galėtų prisiminti, sužinoti daugiau apie ją, apie A. Mickevičių. Tokia istorija, ji čia nestovės amžinai, tik iki Naujųjų metų. Vėliau keliaus į kitą parodą Krokuvoje“, – paaiškino B. Orszewska.