Kultūros sektoriaus bendruomenę ir vėl sutelksiantis nacionalinis kultūros forumas kiekvienais metais siekia megzti dialogą tarp politikos formuotojų ir kultūros atstovų bei atkreipti visuomenės dėmesį į aktualiausias su juo susijusius klausimus, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Šį kartą renginyje dalyvausiantys KKI sektoriaus atstovai bei ekspertai, akademinės bendruomenės nariai ir politikai sieks kritiškai pažvelgti į šalies kultūros sektoriaus svarbą ekstremalių pokyčių akivaizdoje, kylančius iššūkius ir potencialius sprendimus.
Nacionalinį kultūros forumą šiemet moderuos žurnalistė, radijo ir TV laidų vedėja Živilė Kropaitė-Basiulė, renginyje dalyvaus ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lapkričio 25 d., 9 val. 30 min. startuosiantis renginys taip pat bus tiesiogiai transliuojamas NKIKIA „Facebook“ paskyroje ir lrt.lt puslapyje.
„KKI sektorius šiandieninių iššūkių akivaizdoje užima svarbią poziciją burdamas bendruomenes, padeda palaikyti visuomenės atsparumą ir pozityvią emocinę būklę bei tampa reikšminga pagalba Ukrainai. Vis dėlto, kultūros sektorių slegiančios pandemijos pasekmės, infliacija ir energetinis sunkmetis verčia sunerimti sektorių atstovaujančius žmones, verslus ir organizacijas. Būtent todėl šių metų nacionalinio kultūros forumo metu diskutuosime apie kultūros svarbą šiandieniniame kontekste, ką ji gali duoti valstybei ir visuomenei bei kokia pagalba šiam sektoriui yra reikalinga, siekiant maksimaliai atskleisti jo potencialą“, – pasakoja NKIKIA valdybos pirmininkė Živilė Diavara.
Platus spektras temų ir pranešėjų gausa
Nacionalinis kultūros forumas šiemet suburs arti dešimties Lietuvos ir tarptautinių pranešėjų, paliesiančių daugybę skirtingų temų: nuo kultūros ir švietimo santykio ar nevyriausybinių organizacijų vaidmens krizių akivaizdoje, iki potencialių kultūros sektoriaus ateities scenarijų.
Renginio ašimi taps Italijos Chieti-Pescara universiteto profesoriaus, Europos inovacijų ir technologijų instituto Kultūros ir kūrybingumo projekto direktoriaus Pier Luigi Sacco pranešimas apie kultūrą kaip atsakymą į geopolitinius ir ekonominius iššūkius. Jis – gerai su Lietuva pažįstamas nevyriausybinio sektoriaus, kultūros ekonomikos ir politikos ekspertas, ne kartą dalyvavęs skirtingose šalies konferencijose.
Forumo metu pranešimus taip pat skaitys dr. Eglė Radvilė, savanorių asociacijos „Gedimino legionas“ ir Lietuvos IT vadovų asociacijos „Cio.lt“ vadovė, pasakosianti apie Londono dizaino savaitėje pristatytą Bučos projektą „Emocinė trauka“, Dace Resele, Šiaurės matmens kultūros partnerystės (NDPC) sekretoriato vadovė, skaitysianti pranešimą tema „Kultūra sveikatai: Europos perspektyvos“.
Taip pat renginyje dalyvaus Laurynas Žakevičius, „Low Air“ Vilniaus miesto šokio teatro | mokyklos direktorius, kviesiantis kelti klausimą, ar kultūra sveikatai yra asmeninė kūrėjo iniciatyva, ar Lietuvos politikos prioritetas bei asociacijos „Kūrybinės jungtys“ atstovas, Kauno technologijos universiteto dr. Arvydas Grišinas, kalbėsiantis apie kultūros ir švietimo reikšmę ekstremalių pokyčių akivaizdoje.
CRITICAL+Xwhy agentūros partneris, Lietuvos socialinio verslo asociacijos valdybos narys Dominykas Karpovič forumo metu pasakos apie pasitikėjimo fenomeną ir NVO vaidmenį krizių akivaizdoje, o kūrybinių ir kultūrinių industrijų politikos formavimo ekspertė dr. Erika Godlevska nagrinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų ateities scenarijus.
Forumą uždarys Lietuvos Respublikos Seimo, ministerijų, mokslo įstaigų, kultūros ir kūrybinių industrijų atstovų diskusija, bandant atsakyti į klausimą, kokią poziciją kultūra turėtų užimti radikalių permainų akivaizdoje.
Būtina išsigryninti ilgalaikę viziją
Algirdas Orantas, Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas ir NKIKIA valdybos narys pažymi, kad šio forumo tikslas – ne tik įgarsinti kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių jaučiamą nerimą dėl trumpalaikės ateities, bet ir suprasti juose slypintį potencialą.
„Į kultūros ir kūrybos industrijas mes dažnai žvelgiame tik kaip į vartojamą reiškinį, tačiau turėtume suvokti, kad jos yra ir svarbi valstybės ekonomikos dalis. Mūsų kultūra turėtų ne tik reprezentuoti Lietuvą, bet ir veikti kaip priemonė, pritraukianti tiek turistus, tiek tarptautinius talentus. Juk pasaulinės tendencijos rodo, kad vis stipresniu ekonomikos varikliu laikomi startuoliai atitinkamose šalyse kuriasi ne vien dėl gerų veiklos sąlygų, bet ir dėl gyvo kultūrinio gyvenimo, kuriame jie dalyvauja itin aktyviai“, – sako A. Orantas.
Jo teigimu, norint sėkmingai įlieti kultūrą į mūsų ekonomiką, tam yra būtina ilgalaikė vizija: „Lietuvai kaip oras yra reikalingas koordinuotas valstybės požiūris bei nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų strategija, apimanti tiek Kultūros ministerijos, tiek Ekonomikos ir inovacijų bei kitų ministerijų veiklos sritis ir atsakomybes. Mes turime matyti aiškią perspektyvą, kurios pagrindu būtų kuriama reikiama infrastruktūra. Joje kultūra galėtų skleistis, klestėti ir kurti didelę pridėtinę vertę, kurios poveikį pajustume visi. Tačiau pirmiausia turime megzti dialogą tarp politikos formuotojų ir šių sektorių atstovų, išsigryninti ilgalaikį konkretų ateities matymą ir tuomet kryptingai imtis veiksmų.“
Daugiau informacijos apie renginį, forumo programą ir registraciją į jį galima rasti čia.