Prarado bent trečdalį finansavimo
„2024 m. MRF, nors ir pusmetį vėluodamas paskelbti konkursų rezultatus, patenkino realius leidinių poreikius, o orumo suteikęs finansavimas įžiebė optimizmo ir ryžto dirbti. Redakcijose atsirado galimybė įdarbinti daugiau etatinių darbuotojų, gerinti spaudos, dizaino kokybę, planuoti didesnes leidinių apimtis ir tiražus, leidiniai po bemaž poros dešimtmečių pagaliau galėjo mokėti bent kiek konkurencingą atlygį autoriams, Fondo buvo skatinami plėstis. Tačiau 2025 m. vėl smarkiai vėluojantis lėšų skirstymo precedentas verčia naujai sunerimti“, – rašo KPLA atstovai.
Toliau rašte dėstoma, kaip žadėtas didesnis finansavimas galiausiai virto mažesniu.
„MRF 2024 m. išreiškė ryžtą tapti pagrindine Lietuvos kultūrinės žiniasklaidos sektorių finansuojančia struktūra ir ragino nesureikšminti to, kad leidiniai, atitinkantys MRF organizuojamo konkurso reikalavimus, nuo šiol negalės kreiptis į Lietuvos kultūros tarybą (LKT). Tačiau žvelgiant į šių metų konkurse paskirstytas lėšas yra akivaizdu, kad MRF šios atsakomybės neprisiėmė. LKT finansavimas, iki šių metų sudaręs 10-25% dalies leidinių finansavimo, šiemet jų jau nepasiekė. Viliantis, kad MRF, atvirai pretenduojantis į strateginio, pagrindinio medijų rėmėjo, formuojančio visą nepriklausomos žiniasklaidos lauką, statusą, šį trūkumą padengs, konkursui kultūros periodiniai leidiniai pateikė ir apimtimi didesnius projektus, atsižvelgdami į anksčiau LKT finansuotą dalį.
Tačiau net lyginant 2024 ir 2025 m. konkursų metų rezultatus, galima aiškiai matyti, kad MRF ne tik nekompensavo finansavimo dalies, anksčiau skirtos LKT, bet netgi sumažino bendrą kultūros periodiniams leidiniams skiriamą sumą. Todėl ne vienam gilią tradiciją turinčiam ir pernai aukščiausią kokybę demonstravusiam leidiniui šiemet MRF skirta suma tesudaro 75-85% pernai MRF skirtos sumos. Tarsi to būtų negana, pridėjus praradimus, atsiradusius dėl LKT pasitraukimo, dalis leidinių 2025 metais iš esmės lieka su vos 2/3 (!) 2024 m. biudžeto, nors paties MRF pernai buvo raginami plėstis. Jie turės reikšmingai mažinti honorarus, darbuotojų atlygį, apimtį ar net apriboti sklaidą. Paradoksalu, bet tokią situaciją skaudžiausiai išgyvens pernai didžiausią proveržį padarę leidiniai, numatę plėsti, auginti ir atnaujinti savo leidinius. Kultūros periodinių leidinių projektų konkurse pateiktiems ir geriausiai (!) įvertintiems konkurso projektams be rimtų argumentų skirta vos pusė (ir taip jau dalinį finansavimą sudarančios) iš Fondo prašomos sumos“, – dėsto kultūrinės žiniasklaidos atstovai.
„Maža to, reikšminga dalis Kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių programos lėšų, nepaisant akivaizdaus ir išaugusio poreikio, buvo perkelta į Regioninės žiniasklaidos ir kitas Fondo vykdomas programas. Toks sprendimas priimtas remiantis prielaida, kad skirstant lėšas leidinių veiklai (spaudai ir darbuotojų etatams) likusioms lėšoms programoje poreikio nėra. Tai netiesa. Tokia padėtis ne tik apsunkina leidinių galimybę ir toliau mokėti autoriams orius honorarus ar rūpintis tekstų sklaida. Toks sprendimas, KPLA nuomone, kompromituoja pamatinį Fondo steigimo metu visuotinai priimtą susitarimą dėl kiekvienai programai numatomos procentinės finansavimo dalies: vietoje kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių programai numatytų 36 proc., jai tebuvo skirti 33,4 proc. MRF lėšų. Veiklos konkurse likusios lėšos pirmiausia turėjo būti perskirstomos kultūros žiniasklaidai finansuoti skirtos programos viduje. Į tai, kad vien Fondo vykdomas leidinių veiklos finansavimo konkursas neatliepia realių poreikių, KPLA metų eigoje bandė atkreipti dėmesį ne kartą, teikdama pasiūlymus, atkreipdama dėmesį, kad aukščiausios kvalifikacijos kultūros specialistų darbas šiame konkurse yra skaičiuojamas remiantis minimaliu mėnesiniu atlygiu (MMA), kuris paprastai mokamas už nekvalifikuotą darbą.
Dėl šio lėšų perskirstymo precedento 2025 m. vasario 25 d. KPLA kreipėsi į kultūros ministrą Šarūną Birutį, prašydama nepasirašyti įsakymo, kurį inicijavo MRF Taryba. Nors Kultūros ministerija pirminiu atsakymu MRF Tarybai paprašė „pateikti motyvuotus paaiškinimus, kodėl nėra galimybės numatyto finansavimo pirmiausia perskirstyti Kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių programoje“, vėliau ministras nusprendė tokį lėšų perskirstymo įsakymą pasirašyti ir palaikyti MRF Tarybos sprendimą, priimtą prieštaraujant kultūros sektoriaus atstovams“, – dėstoma išplatintame rašte.
„Kultūros ministras Šarūnas Birutis nuolat viešai pabrėžia kultūros finansavimo augimo būtinybę, o autoriniuose straipsniuose kalba, jog „[r]eikia suvokti, kad pažadinti visuomenės pilietiškumą be turinio ir jo sklaidos yra tiesiog neįmanoma, o kokybiško turinio kūrimas nėra nemokamas. Tik nedidelė dalis kūrėjų – netgi vedami pilietiškumo ir kitų valstybei svarbių tikslų – gali leisti sau prabangą kurti be atlygio“.
Paradoksalu, bet būtent socialdemokratas ministras savo pasirašytu įsakymu kultūros žiniasklaidą dar labiau stumtelėjo būtent į tokią – darbo be deramo atlygio – situaciją, tarsi kultūros žiniasklaida būtų ne orus ir valstybės interesus atitinkantis darbas, o kokia nors papildoma pramoginė veikla, hobis, kuriuo kultūros sektoriaus darbuotojai užsiima laisvu nuo „tikro“ darbo laiku. Šiame kontekste ypač ironiškai nuskamba keliskart viešumoje jau nuskambėjęs ministro raginimas finansuoti kultūros politiką iš Lietuvos krašto apsaugai skirtų lėšų. Tiek bandymui neribotai išplėsti pačią kultūros sąvoką, tiek tokiam siūlymui kaip kultūros bendruomenė nepritariame, laikome jį žalingu kultūros ir krašto apsaugos sektorių politiniu supriešinimu, ypač nerimą keliančiu augančio pavojaus Lietuvos valstybei akivaizdoje. Nenorime ir nesutinkame, kad mūsų problemos būtų sprendžiamos Lietuvos gynybos pajėgumų sąskaita“, – teigia kultūrinės žiniasklaidos atstovai.
Reikalauja užtikrinti medijų lauko stabilumą
KPLA teigia šį MRF Tarybos sprendimą ir LR kultūros ministro įsakymą matantys kaip Lietuvos kultūros politikos žingsnį bent keletu metų atgal – nuo proveržio atgal į ilgametę stagnaciją: „Tad KPLA, reaguodama į tai, kad kultūra yra vienas svarbiausių ir šios Vyriausybės prioritetų, atkreipia dėmesį į susidariusią situaciją ir ragina ieškoti reikiamų sprendimų“.
Išplatintame rašte reikalaujama, kad būtų užtikrintas medijų lauko stabilumą ir laikomasi pamatinio, po ilgų svarstymų kompromiso būdu tarp įvairių medijų sektorių pasiekto susitarimo dėl programoms numatomos finansavimo dalies (Kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių programai – 36 proc., Regioninės žiniasklaidos programai – 38 proc; Naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos programai – 21 proc; Žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis ir lietuvių išeivijos (diasporos) žiniasklaidos programai – 5 proc.), kad šis susitarimas nebūtų griaunamas kuriamais lėšų perskirstymo precedentais.
„Jei MRF neužtenka finansinių pajėgumų imtis atsakomybės ir deramai finansuoti jam priskirtus sektorius, o net geriausiai įvertinti projektai yra finansuojami skiriant pusę prašomos sumos, fondui skiriama bendra suma privalo būti didinama.
Jei MRF negali kompensuoti tos finansavimo dalies, kurią leidiniai gaudavo iš LKT, kultūros periodikai turėtų būti palikta teisė dalyvauti LKT konkursuose. Taip pat prašome išspręsti metus vilkinamą kitakalbių, Lietuvos kultūrą užsienyje skleidžiančių leidinių finansavimo klausimą, kurie pernai buvo atriboti nuo dalyvavimo MRF konkursuose ir, pažadėjus ieškoti sprendimų, galiausiai buvo palikti be aiškaus atsakymo dėl jų ateities.
Jei valstybė nėra pajėgi užtikrinti didesnio medijų sektoriaus finansavimo, tuomet belieka aiškiau apibrėžti, kokio pobūdžio leidiniams Fondo kultūros žiniasklaidos programoje turėtų būti teikiamas prioritetas ir neversti nevyriausybinių, ne pelno siekiančių nepriklausomos kultūrinės žiniasklaidos leidinių konkuruoti su komercinėmis visuomenės informavimo priemonėmis ir/ar leidiniais. KPLA manymu, aukščiausią turinio kokybę demonstruojantiems nepriklausomi leidiniai turėtų būti išskirti kaip prioritetiniai“, – vardinami siūlomi sprendimai.
Kultūros ministerija: Fondo taryba remiasi ekspertų išvadomis
Kultūros ministro patarėja Ramunė Vaičiulytė, reaguodama į KPLA raštą, sakė norinti patikslinti, kad Medijų rėmimo fondo finansavimo skirstymas paremtas savitvarkos principu ir yra depolitizuotas: „Vadinasi, sprendimus dėl finansavimo paskirstymo priima ne ministras ar ministerija, o Fondo taryba, remdamasi ekspertų išvadomis. Tarybos sprendimas priimtas pagal taisyklių nuostatas ir teikiamas tvirtinti ministrui“.
„Atkreipsiu dėmesį, kad ministras, gavęs Kultūros periodinių leidinių asociacijos kreipimąsi, prašė Medijų rėmimo fondo tarybos papildomai įvertinti argumentus ir peržiūrėti savo sprendimą. Atsižvelgdama į Kultūros ministerijos raštą, savitvarkos principu veikianti Medijų rėmimo fondo taryba pakartotinai peržiūrėjo projektų paraiškas ir patikslino savo sprendimą – Kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių programai finansuoti pasiūlė skirti papildomai 31 851 Eur.
Taryba atkreipė dėmesį, kad kultūros žiniasklaidos veiklai, t. y. darbo užmokesčiui ir leidybai, šiuo metu yra numatomas pilnas (100 proc.) finansavimas pagal Kultūros periodinių leidinių veiklos finansavimo sąlygose nustatytą formulę, pasiūlytą pačios kultūros žiniasklaidos atstovų. Kadangi veiklos finansavimo programos dalyje yra nedidelis skaičius leidinių, o numatyta finansavimo suma nemaža, dalį veiklai skirto finansavimo nuspęsta skirti kitoms tos pačios programos dalims, o dalį perkelti į kitas Medijų rėmimo fondo administruojamas programas. Palyginimui, finansavimo intensyvumas regioninės žiniasklaidos veiklai – 67,35 proc., o tautinių mažumų žiniasklaidos veiklai – 16,98 proc.
Svarbu, kad šiuo sprendimu nėra keičiamas finansavimo paskirstymas (proporcijos) tarp atskirų programų būsimiems konkursams ir taikytinas tik konkretaus konkurso rezultatams“, – dėstė R. Vaičiulytė.
„Pabrėžtina ir tai, kad šiuo atveju klausimas išspręstas pačiu racionaliausiu ir optimaliausiu būdu. Priešingu atveju – ministrui nepritarus Medijų rėmimo fondo tarybos siūlymui – turėtume mažiausiai dvi neigiamas pasekmes: nepatvirtintus konkurso rezultatų būtų dar labiau uždelstas finansavimo sutarčių pasirašymas su žiniasklaidos organizacijomis, politine galia priimtas sprendimas menkintų savitvarkos elementą.
Kita vertus, įvertinusi šią situaciją, Kultūros ministerija susitikime su Kultūros periodinių leidinių asociacijos pirmininku ir fondo tarybos atstovais pasiūlė teikti pastabas dėl anksčiau nustatyto Medijų rėmimo fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklių 16 punkto nuostatų tikslinimo, detalizuojant aplinkybes, kai finansavimas perkeliamas iš vienos programos į kitą“, – komentavo Kultūros ministerijos atstovė.
Medijų rėmimo fondas: siekiame finansuoti visą žiniasklaidos lauką
Medijų rėmimo fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius aiškina, kad MRF įkurtas teikti dalinę valstybės paramą visai Lietuvoje veikiančiai privačiai žiniasklaidai, taip pat ir lietuvių diasporai: „Medijų rėmimo fondo finansavimo skirstymas paremtas savitvarkos principu, MRF Taryba atstovauja visam privačios žiniasklaidos laukui. Sprendimai dėl finansavimo priimami kolegialiu Tarybos sprendimu, atsižvelgiant į ekspertų išvadas, Taryba, priimdama sprendimus žvelgia plačiau, į visą privačios žiniasklaidos lauką.
Pagal Kultūros periodinių leidinių veiklos finansavimo sąlygose numatytą formulę kultūros periodinių leidinių veikla buvo finansuota 100 procentų, t. y. darbo užmokesčiui ir leidybai, šiuo metu yra užtikrintas pilnas finansavimas. Deja, kitose programose (ypatingai tautinių mažumų) trūksta lėšų veiklos finansavimui. Dėl to priimtas toks vienkartinis sprendimas, kuris nedaro jokios įtakos kultūros periodinių leidybai, nes šiai veiklai finansavimas yra pilnai užtikrintas“.
Pasak jo, kadangi Kultūros periodinių leidinių veiklos paprogramėje yra nedidelis skaičius leidinių, o numatyta finansavimo suma nemaža, dalis veiklai skirto finansavimo buvo skirta kitoms paprogramėms, o dalis perkelta į kitas programas.
„Visam žiniasklaidos laukui reikalingas didesnis finansavimas, ir tautinių bendrijų kalbomis, ir regionuose, kuriuose jau atsiranda naujienų dykumos. Medijų rėmimo fondas gali užtikrinti tik dalinį privačių viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų finansavimą. Fondas dės visas pastangas skirstant dalinį finansavimą visoms privačioms žiniasklaidos priemonėms kurios dalyvauja konkurse bei ekspertų ir Tarybos nuomone turi būti finansuojamos. Fondas siekia finansuoti visą žiniasklaidos lauką ir kultūrinius, ir regioninius, ir naujienų, ir tautinių bendrijų kalbomis, bei lietuvių diasporos žiniasklaidos leidinius“, – dėstė R. Iržikevičius.
Simonas Kairys: po tokių žingsnių to pasitikėjimo beliks trupinėliai
Seimo narys, buvęs Kultūros ministras Simonas Kairys feisbuke rašė, kad, pasak jo, „makabriškai skamba, kai kultūros ministras Š. Birutis iš visų Medijų rėmimo fondo sričių nurėžia lėšas būtent kultūros periodiniams leidiniams“.
„Dar makabriškiau, kai kultūros leidinių atstovams ministras pasako, kad jūsų veikla gi tik hobis. Galit ir iš pilietiškumo paskatų dirbt. Kas keisčiausia, ministras krapštosi kelių šimtų tūkstančių eurų sumose, o dar neseniai kalbėjo, kad Kultūros ministerijai prašys milijardo. Jau nebekalbu apie visas minkštosios galios ir pilietiškumo stiprinimo deklaracijas, kuriomis ministras taip didžiuojasi.
O man tenka apgailestauti. Įkurti Medijų rėmimo fondą nebuvo lengva, daug dalykų pavyko pasiekti parodžius, jog galima pasitikėti valstybe. Po tokių žingsnių to pasitikėjimo beliks trupinėliai. Atvirai kalbant, aš nesuprantu socialdemokratų pasirinkimo tokiam asmeniui patikėti Kultūros ministeriją, nes akivaizdu – tai keisčiausiai veikiantis ministras visoje Vyriausybėje“, – rašė S. Kairys.
