1995 m. G. Čepulionytė dalyvavo steigiant Japonijos informacijos centrą – pirmąją Lietuvoje oficialiai Japonijai atstovaujančią įstaigą. 1997 m. atsidarius Japonijos ambasadai Lietuvoje, nuo pat pradžių dirbo Informacijos ir kultūros skyriaus vedėja. 2007–2010 m. buvo paskirta pirmąja kultūros atašė Lietuvos Respublikos ambasadoje Japonijoje. Grįžusi į Lietuvą tęsė darbą Kultūros ministerijos Europos reikalų ir tarptautinių ryšių skyriuje, kur buvo atsakinga už ryšius su Azijos regiono valstybėmis. 2019–2020 m. dirbo kultūros ministro patarėja, o nuo 2021-ųjų – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kultūrinės edukacijos intervencijų koordinatore.
„Sugrįžimas į kultūros atašė Japonijoje darbą – galimybė pasitelkiant sukauptas žinias, patirtį ir ryšius kitu lygiu pristatyti Lietuvą − šiuolaikišką, kūrybišką Europos šalį, kuri per pastarąjį dešimtmetį pelnė tarptautinį pripažinimą daugelyje profesionalaus meno sričių ir yra visavertė pasaulinių meno procesų dalyvė. Didelį dėmesį skirsiu literatūrai ir leidybos projektams, literatūros vertėjų ugdymui, vizualiesiems, tarpdiscipliniams menams, muzikai“, – sako G. Čepulionytė.
Ji pažymi sieksianti svarbių datų − Jono Meko, Aleksandros Kašubos, Vilniaus įkūrimo 700 metų, M. K. Čiurlionio jubiliejų − paminėjimų prestižinėse Japonijos kultūros įstaigose. Taip pat ketina plėtoti bendradarbiavimą su pagrindinėmis Japonijos valstybinėmis, municipalinėmis ir privataus sektoriaus kultūros, meno, akademinėmis įstaigomis, festivaliais tiek Tokijo metropolyje, tiek kituose regionuose, kur gyvuoja senos kultūros tradicijos bei yra gerai išvystyta šiuolaikiška kultūros infrastruktūra. Didelis dėmesys bus skiriamas padedant pristatyti lietuvių menininkus prestižiniuose tarptautiniuose renginiuose,o vėliau skatinant juos savarankiškai dalyvauti Japonijos meno rinkoje.
G. Čepulionytė yra išvertusi Haruki Murakami, Yukio Mishima bei kitų japonų autorių kūrinių, organizavo Japonijos tradicinio ir šiuolaikinio teatro kolektyvų gastroles, vizualiųjų menų parodas Lietuvoje. Ji yra įgijusi orientalistikos – japonų filologijos magistro laipsnį Sankt Peterburgo universitete, studijavo Osakos užsienio kalbų universitete, taip pat Tokijuje mokėsi teatro istorijos bei vadybos pagal Japonijos kultūros agentūros Bunkacho programą.
Konkursą laimėjęs pretendentas gali pradėti eiti pareigas gavęs įstatymų nustatyta tvarka išduodamą asmens patikimumo pažymėjimą ir pritarus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai. Kultūros atašė kadencijos trukmė – treji metai.