Praėjusią savaitę Kultūros ministerijai buvo pateiktas pirminis koordinuotas laipsniškas kultūros sektoriaus atvėrimo plano projektas, kuriame išdėstyti konkretūs sektoriaus atstovų siekiai, tačiau sprendimų vis dar laukiama. Vienas iniciatyvinės grupės narių, Valstybinio jaunimo teatro vadovas, režisierius Audronis Liuga atkreipia dėmesį, kad šiam sektoriui pradėti veikti reikia daugiau pasiruošimo nei paprastai parduotuvei ar kirpyklai, tad tam jog būtų užtikrintos saugios repeticijos bei galėtume organizuoti edukacines ir kultūrines veiklas net ir virtualioje erdvėje būtina užtikrinti nemokamą viso kultūros sektoriaus testavimą, o kultūros, kaip ir švietimo darbuotojus prioritetine tvarka neatidėliojant įtraukti į skiepijimo sąrašus, rašoma pranešime žiniasklaisai.
„Prašome testavimo ir skiepijimo prioritetą vienodai teikti tiek ministerijų, tiek savivaldybių įstaigoms, tiek NVO organizacijoms ir jų darbuotojams, o taip pat meno kūrėjo statusą ar paslaugų teikimo/autorines sutartis su kultūros organizacijomis turintiems asmenims. Kultūros darbuotojai, net ir šiuo metu kurdami internetinius projektus, repetuodami, kaip ir mokytojai, turi glaudų kontaktą su kolegomis, kai kurie jų dirba keliose įstaigose, skiepai užtikrintų, kad virusas neplistų skirtingose įstaigose. Pradėjus kultūros darbuotojų testavimą dalis sektoriaus toliau diskriminuojamas, nes ne tik kad negauna pajamų, bet turi už testavimą susimokėti. Kultūros organizacijoms stokojant lėšų veiklai, tai užtikrintų nepertraukiamą organizacijų darbuotojų funkcionavimą, nes mažoms ir vidutinėms organizacijoms net ir kelių darbuotojų liga žymiai sutrikdo veiklą. Pandemijos laikotarpiu viso kultūros lauko įstaigų darbuotojų ir atskirų menininkų testavimas ir vakcinavimas turi būti nemokamas, nes tai ne tik esminė visų kultūrą kuriančių žmonių teisė, bet ir užtikrina saugų abiejų sektorių bendradarbiavimą. Dabar gi testavimas nemokamas tapo tik valstybės įstaigoms, ir dar neaišku, kaip bus su vakcinavimu“,– pabrėžia Audronis Liuga.
Renginių sektoriaus organizatoriai suskaičiavo, kad praėjusiais metais renginiai lauke vyko vos 4 mėnesius, viduje su 50 procentų užpildymu dirbta vos 2 mėnesius, masinių renginių, festivalių organizatoriai viską perkėlė į šiuos ar net kitus metus.
„Realios paramos, be kompensacijų ir prastovų subsidijų darbuotojams, nėra. Tad kai viešojoje erdvėje pradedama argumentuoti kitų šalių pvz. Vokietijos pavyzdžiais, pamirštama paminėti, kad vien šių metų pradžioje Vokietijos renginių atšaukimo garantinis fondas – 2,5 mlrd. eur, Austrija, Šveicarija, Nyderlandai tam skyrė 300 mln. Eur. Šveicarija ir Danija parengė ir renginių atšaukimo garantinio draudimo planą 2021 m., kur planuojama padengti 100 proc. patirtų nuostolių. Tad reiktų ne tik kalbėti apie laipsnišką sektoriaus atlaisvinimą, 100 proc. testavimo kompensavimą, atnaujintą atšauktų renginių kompensavimo mechanizmą, bet ir mokestines lengvatas tam tikram laikotarpiui pandemijai atslūgus“, – pabrėžia asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ pirmininkas Martynas Tyla.
Pasak kultūros asociacijų iniciatyvinės darbo grupės narės, klaidinga rištis prie atvejų skaičiaus 100 tūkst. gyventojų ir teigiamų testų procentų, nes reikėtų įvertinti ir vakcinavimo spartą kaip tai daroma Šveicarijoje ir Danijoje bei atskirų savivaldybių rodiklius, taip mažinant regionų atskirtį, nes ten šiuo metu situacija nevaldoma, pasaulinėje praktikoje vis dažniau svarstoma galimybė taikyti skiepų pasus renginiams. „Jaučiame didelę atsakomybę ir pareigą užtikrinti žmonių saugumą, kad nereikėtų vėl sugriežtinti karantino reikalavimų. Metas pereiti į naują pandemijos sprendimų lygmenį mažinti ribojimus ir dirbti su žmonių sąmoningumu, auginti kiekvieno žmogaus atsakomybę už savo ir aplinkinių sveikatą. Leisdami organizuoti kultūrines veiklas kontroliuojamoje aplinkoje neleisime virusui plisti ir suteiksime jau kurį laiką stebimą padidėjusį kitokios gyvenimo kokybės poreikį, kad susikurtų platesnė ir įvairesnė saugių susitikimų ir patyrimų veikla. Visą detalų pasiūlymą pateikėme valstybės institucijoms ir laukiame, kad būtų sudaryta tam skirta darbo grupė, kurią sudarytų Kultūros ministerijos, Sveikatos ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Finansų ministerijos bei kultūros ir kūrybinio sektoriaus atstovai“, – pabrėžia Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Živilė Diawara.
Kultūros ir kūrybinis sektorius išskiriamas kaip vienas labiausiai nukentėjusių ir paveiktų ekonomikos sektorių COVID-19 pandemijos metu. COVID-19 suvaldymo priemonės bei taikomi apribojimai kultūrinėms veikloms, skaudžiai smogė KKI sektoriui ir atsiliepė sektoriaus apyvartai, kuri 2020 m. ES-28 mastu lyginant su 2019 m. krito 31 proc. Ypač nukentėjo teatrų, koncertų, festivalių, renginių, kino industrija ir kt. KKI sektoriaus veiklos. Lietuvoje KKI sektorių apyvartos kritimas dar skaudesnis ir siekia nuo 60 iki 90 proc. (kino teatrai, teatrai, koncertai, renginiai ir kt.).
Šalies Vyriausybei ir ministerijoms pateiktas preliminarus kultūros atlaisvinimo plano projektas deryboms pateiktas čia.