Rudenį penkios kultūros organizacijos – Trakų istorijos muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Pažaislio muzikos festivalis, Klaipėdos dramos teatras ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka išbandė Kūrybingos organizacijos žemėlapį – trumpąjį kultūros organizacijoms skirtos programos „Atvirumo menas“ diagnostinį modulį, kurio metu, padedant asociacijos „Kūrybinės jungtys“ profesionalams, peržvelgė savo organizacijos veiklą.
Pasak Tomo Juočio, Klaipėdos dramos teatro vadovo, svarbiausia, kad su programoje dalyvavusiais kolegomis pavyko atvirai išsikalbėti, taip pat panagrinėti, kuriose dalyse reikėtų patobulinti vidinę komunikaciją. „Esame vidutinio dydžio organizacija, kurios pagrindinė veikla – spektaklių kūryba – tai procesas, susidedantis iš daugybės įvairių veiklų, kurias reikia koordinuoti ir kontroliuoti, todėl taikant Kūrybingos organizacijos žemėlapį norėjosi patarimų, kaip sklandžiau veikti“, – pasakoja T. Juočys.
Atsižvelgdamas į gautus patarimus Klaipėdos dramos teatras jau nuo 2023-iųjų pasiruošė susirinkimų grafiką, kuo daugiau darbuotojų įtrauks į sprendimų priėmimą ir sieks kuo platesnį darbuotojų ratą supažindinti su atvykstančiais kūrėjais.
„Nuo Naujųjų metų esu įsipareigojęs darbuotojams pristatyti strateginius teatro tikslus ir kaip mes juos įgyvendinsime. Kiekvieną net ir mažesnį projektą pradėsime nuo susirinkimo ir pasidalijimo funkcijomis, projekto pabaigoje planuojamos refleksijos, aptarimai“, – pasakoja T. Juočys.
Yra numatyta ir keletas sprendimų, kaip aktyviau įtraukti auditoriją – vietoj anketinių apklausų planuojama apklausti žiūrovus tiesiogiai, taip sužinant jų nuomonę dėl matytų spektaklių ir kokį repertuarą jie norėtų išvysti ateityje.
Gimė idėjų generavimo centras
Trakų istorijos muziejaus komanda jau po antrosios sesijos nusprendė sukurti idėjų generavimo centrą, t.y. reguliariai išklausyti darbuotojų idėjas, o labiausiai patikusias toliau vystyti patiems idėjų autoriams ir visiems kartu įgyvendinti.
„Idėjų generavimo centras – puikus įrankis, kuris padės tobulinti organizacijos veiklą ne tik viduje, bet ir išorėje, į įvairių renginių ar veiklų įgyvendinimą savanoriškai įtraukti kuo daugiau darbuotojų. Be to, kitąmet muziejaus 75-ojo jubiliejaus proga išleisime knygutę, kurioje galės būti kiekvieno darbuotojo indėlis“, – teigia Živilė Barkauskaitė, Trakų istorijaus muziejaus direktoriaus pavaduotoja muziejinei ir kultūrinei veiklai.
Jos teigimu, Kūrybingos organizacijos žemėlapis buvo lyg terapija projekte dalyvavusiems nariams įsivardinti problemas ir keliauti toliau. „Mes puikiai suprantame, kad, nepaisant trūkumų ir taisytinų dalykų, mes galime drauge burtis ir kurti. „Atvirumo meno“ diagnostinis modulis leido į mūsų veiklą pažvelgti iš šalies ir tobulinti savo veiklą“, – teigia Ž. Barkauskaitė.
Pasak Aurelijos Plūkės, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ programų kuratorės, trumpojo „Atvirumo meno“ modulio metu didžiausias dėmesys skiriamas darbuotojų ir auditorijos, su kuria dirba organizacija, kūrybingumo tyrinėjimui.
„Pastebėjome, kad organizacijos dažniausiai siekia efektyvesnių valdymo procesų, aiškesnės susitikimų struktūros, nori kurti vidinę organizacijos kultūrą, išsigryninti strategines krytis, kur link organizacijos nori judėti. Taip pat nemažai dėmesio skiriama darbo su auditorija tyrinėjimui, jos pažinimo ir įtraukimo priemonėms. Kalbamės, ar pakankamai auditorijas įtraukia į savo veiklą, ar žino ir geba pritraukti naujas auditorijas, ar iš auditorijų kuria bendruomenes, t.y. buria žmones labiau įsitraukti į organizacijos veiklą, tapti jos dalimi“, – teigia A. Plūkė.
Rudenį trumpojoje „Atvirumo meno“ programoje kiekviena organizacijas turėjo tik po keturias sesijas, tačiau jų pakako, kad visos organizacijos patirtų kitokį veikimą ir buvimą kartu. „Stengiamės sukurti erdvę saugumui, atvirumui, taip lengviau užmegzti ryšį vieni su kitais, laisvai reikšti idėjas, kvestionuoti savo organizacijos įprastus procesus. Tai leidžia ir vadovams pamatyti, kaip mąsto ir kokias idėjas reiškia darbuotojai kitokioje aplinkoje. Jiems tai buvo vertinga“, – neabejoja „Kūrybinių jungčių“ atstovė.
Darbas su auditorija – ilgalaikis ir nuolatinis procesas
Su Klaipėdos dramos teatro komanda dirbusi Agnė Norkutė pastebi, kad dalis kultūros organizacijų mato save kaip izoliuotas meno tiekėjas su beveide auditorija. „Tokia kultūra yra vyraujanti. Džiugu, kad yra tokių organizacijų, kurios mąsto moderniau. Visos keturios sesijos baigėsi pokyčių planu. Vienas iš tikslų – auditorijos pažinimas, kitas – vidinė organizacijos kultūra ir procesų valdymas. Vadovams atrodo, kad pats žinai, tai ir kitas žino – o taip nėra. Visiems svarbu susidėlioti, kokie metų prioritetai, planai“, – akcentuoja A. Norkutė.
A. Plūkė pastebėjo, kad nė viena organizacija neturėjo nuoseklaus plano darbo su auditorija ir kokių tikslų bus siekiama, tad nemažas dėmesys šiai temai buvo skiriamas baigiamojo programos „Atvirumo menas“ rudens renginio metu. Savo patirtimi pasidalino Daiva Price, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, menotyrininkė, „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė.
„Organizacijoms verta prisiminti, kad darbas su bendruomene nėra projektas, o ilgalaikis ir nuolatinis procesas. Reikia kurti pasitikėjimą, megzti ir stiprinti ryšius – daryti viską taip, lyg draugystė būtų visam gyvenimui“, – patirtimi dalinosi D. Price.
Pasak jos, bendruomenės gali būti įtrauktos į organizacijos patarėjų ir iniciatyvinę grupę bei dalyvauti priimant sprendimus, kita galimybė – suburti žmonių grupę, kuri kartu sukurtų projektą, siūlytų jiems naujas įdomias temas. „Kultūros organizacijos turėtų stengtis suprasti savo auditorijas, jų poreikius, struktūrą ir nepamiršti, kad lygiavertė partnerystė yra svarbus pamatas“, – baigiamojo renginio metu teigė „Kaunas 2022“ atstovė.
Pavasarį „Kūrybinės jungtys“ kultūtos organizacijas planuoja pakviesti į ilgąją 10 sesijų „Atvirumo meno“ pokyčių programą, kurioje dėmesys bus skiriamas nebe diagnostikai, o išsikeltų problemų sprendimui.