Sprendžia apie „paslaugą“ tik iš paraiškos
Su savo pedagoginio teatro pasirodymais aplankęs virš tūkstantį Lietuvos mokyklų A. Vinokuras pasakojo, kad jau kelintą kartą jo paraiškas atmeta Kultūros paso ekspertų vertinimo komisija, kuri, pašnekovo įsitikinimu, neturi jokios kompetencijos teatro ir judesio meno, teatro pedagogikos srityse.
„Komisijai (biurokratams) jokiais būdais neturi būti suteikta teisė spręsti, kas yra menas, o kas ne – tai nonsensas, sovietinis palikimas, visiškai prieštaraujantis demokratijos principams. Neturint kompetencijos – lieka tik susidorojimas su neįtikusiais. Čia mes susiduriame su įdomia situacija – dvylika komisijos narių, turi mokslinius laipsnius, bet nė viena iš jų (visos moterys, jeigu kalbame apie lygybę turėtų būti lyginis ir moterų, ir vyrų skaičius) neturi jokio teatrinio, su menu susijusio išsilavinimo. Nė viena“, – pabrėžė jis.
Sprendimo teisė, kas yra menas, kas ne, A. Vinokuras neabejojo, turėtų būti suteikiama mokykloms, nacionalinėms ugdymo įstaigoms: „Be galo išsilavinę, matę šimtus pasirodymų, gali nuspręsti, ar verti dėmesio. Mokiniai – taip pat. Jau penkiolika metų esu vaikų ir paauglių teatro ir judesio pedagogas, yra tekę dirbti Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Suomijoje, Australijoje. Sulaukiau didžiulės padėkos, o Ukrainoje apie mano metodą netgi kuriamas filmas.“
Pasigedo lankstumo
Jis atkreipė dėmesį ir į pačios paraiškos formuluotę, kurioje klausimai/reikalavimai vis pasikartoja: „Kas ją suformulavo? Sudėliota taip, kad kartais atrodo, kad tyčiojamasi iš paraiškos pildytojo. Kai kurie klausimai vis kartojasi, tik kiek kitokia forma, bet iš esmės – apie tuos pačius dalykus.“
Kultūros paso paslaugos atrankos elektroninė paraiškos forma skelbiama ČIA.
Be to, anot A. Vinokuro, būtų patogu, jei mokykloms būtų galima pateikti visas turimas paslaugas vienoje vietoje, o ne pildyti atskiras paraiškas, kuriose pagrindimai, dažniausiai, visiškai tokie patys. „Paraiškovai, matyt, labai supyko, nes patraukiau juos per dantį. Negi negalima sukurti tokios paraiškos, kad būtų galima sudėti kelias programas? Nereikėtų ieškoti per šimtą puslapių, būtų teisinga. Turiu tris pasirodymus (visi pripažinti, išbandyti), visiems turiu pildyti atskirą paraišką, su tuo pačiu paaiškinimu“, – stebėjosi pašnekovas.
Reikalavimas nusakyti, kokiam amžiui skirta programa, A. Vinokuro pastebėjimu, teisingas, bet tuo pat metu ir nėra supratimo, kad vieną programą galima pritaikyti ir penktoms, ir dvyliktoms klasėms. „Jiems tai neįtiko, rašau, kad kiekvienas pateikimas pritaikytas skirtingam amžiui, skirtingoms kartoms, bet...“, – pasigedo lankstumo jis.
Nuostabą kelia ir reikalavimas pateikti „paslaugos metodą“. A. Vinokuro teigimu, to padaryti neįmanoma dėl apimties, jo manymu, užtektų atpasakoti pasirodymo eigą. „Jeigu kalbame apie teatro judesio meną – čia šimtai teatro mokyklų, stilių. Čia reiktų surašyti visą penkių šimtų puslapių knygą!“, – stebėjosi pašnekovas.
A. Vinokuro įsitikinimu, užtektų paaiškinimo, kokie yra tikslai: „Pavyzdžiui, mano spektaklis „Mergaitė su degtukais“ kalba apie atjautą, ir visiškai nesvarbu, kiek salėje vaikų – šimtas ar dešimt, aktyviai dalyvauja. Esu susitaręs su mokytojais, kad prieš ateidami į spektaklį jie supažindintų vaikus, šiuo atveju, su Hansu Kristijanu Andersenu, su to meto Danijos kultūra, kokia buvo geografija, literatūros istorija. Vaikai pasiruošę, diskutuojame, paliečiame ir psichologinį aspektą. Nuolat sulaukiu kvietimų atvykti į mokyklas su savo spektakliais... Kaip paaiškinti, kokį metodą aš naudoju? Beprotybė, ateikite ir pasižiūrėkite.“
Be H. K. Anderseno „Mergaitės su degtukais“, A. Vinokuras teikė paraiškas ir kitiems savo pasirodymams: „Drovusis klounas“, teatralizuotam pokalbių šou „Pilietinė visuomenė pagal Misterį Arkadą“. Šios pedagoginio teatro programos, kaip pasakojo pašnekovas, gimnazijos mokiniams padeda susipažinti su individo vaidmeniu visuomenėje, susipažinti su pilietinės visuomenės bei pilietiškumo pagrindais, ugdo vaikų sąmoningumą. Temos – laisvė ir atsakomybė, lygios lyčių teisės, smurtui, patyčioms, narkotikams – ne.
Paraiškas atmetė vieną po kitos
Pati Kultūros paso idėja, A. Vinokuro įsitikinimu, yra gera, bet viską sugadina biurokratiškas priėjimas: „Idėja puiki, ją propagavau daug kartų. Panaši idėja yra Švedijoje, tik ne tokiu biurokratišku formatu. Tiesiog valstybė skiria lėšas bibliotekoms, mokykloms kviestis programas, jie patys renkasi ir patys vertina. Jokių paraiškų nepildoma. Esu aplankęs visą Švediją, skersai išilgai, jau nekalbant apie Skandinaviją. Prieš 10 metų, regis, buvome su Jaunimo teatru sukūrę panašų formatą, kuris vėliau tapo teatrų vaikams ir jaunimui asociacijos ASITEJ nariais.“
Kultūros paso paslaugų atrankos tvarka, A. Vinokuras nė kiek neabejojo, turėtų būti keičiama, koreguojama.
„Vieną dieną mano programa pripažinta kaip turinti aukštą meninę ir kultūrinę vertę, kitą dieną – jau nebe. Atšauna, kad paraiška neteisingai užpildyta – įvardinta klaida dėl amžiaus (paslauga nepritaikyta tikslinei mokinių amžiaus grupei), kai pataisiau – tuomet neatitiko meninio kriterijaus. Kur nuoseklumas? Ant manęs užsisėdo, nes aš įrašiau kritiką į tą pačią paraišką. Visas mano paraiškas atmetė vieną po kitos. Nusiunčiau laišką Kultūros ministrui dėl paraiškos formato. Finansavimas ateina iš Europos Sąjungos fondų, klausimas, kas suformulavo tokį nelogišką formatą? Visgi, būkit malonūs, palengvinkite menininkui ar pedagogui galimybę užpildyti paraišką, kad jis nebūtų toks biurokratiškas, o logiškesnis. Dabar gi sudaromos visos sąlygos nepotizmui – iš vaikų atimama galimybė pamatyti tai, ką jiems reiktų. Laikas imtis pertvarkų, priemonių, kurios sustabdytų šitą dvylikos žmonių nepotizmą, pasikviesti prie bendro stalo komisiją, menininkus, mokytojus ir išsiaiškinti, kaip sutvarkyti šitą biurokratinį aparatą“, – ragino spręsti problemą jis.
2019-2022 m. Kultūros paso ekspertų komisijos sąrašas skelbiamas ČIA.
Kultūros ministerija: komisijai keliami aukščiausi darbo kokybės reikalavimai
Kultūros ministerijos atstovai paaiškino, kad Kultūros paso paraiškų atranka vyksta kultūros ir švietimo, mokslo ir sporto ministrų nustatyta tvarka, o Kultūros paso ekspertų komisija (10 ekspertų) sudaroma pariteto principu iš Kultūros ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų deleguotų atstovų iš įvairių organizacijų (kiekviena ministerija deleguoja po 5 narius).
„Kultūros ministerija į minėtą ekspertų komisiją yra delegavusi kultūros ir meno asociacijoms ir Lietuvos negalios organizacijų forumui atstovaujančius savo srities specialistus. Komisijai keliami aukščiausi darbo kokybės reikalavimai, o jos sudėtyje yra ne vienas mokslų daktaras, profesionaliai ir objektyviai vertinantis teikiamų paraiškų turinio atitikimą Kultūros paso koncepcijai ir ugdymo procesams. Vieną paraišką vertina 3 komisijos nariai“, – patikino Kultūros ministerija.
Šiuo metu, Kultūros ministerijos tikinimu, atsižvelgiant į Kultūros ministro sudarytos darbo grupės pateiktus pasiūlymus ir kultūros ir meno įstaigų bei kūrėjų pateiktus pasiūlymus dėl Kultūros paso paslaugų tobulinimo, rengiamas Kultūros paso koncepcijos ir tvarkos aprašo pakeitimas, kuriame planuojama numatyti, kad komisiją sudarys 20 narių. Tokiu būdu esą siekiama dar labiau užtikrinti visų kultūros ir meno sričių ar žanrų atstovavimą ekspertų komisijoje.
Kultūros ministerijos atstovai teigė, kad dėl paraiškų anketos suprantamumo nėra gavę nusiskundimų, tačiau, siekiant pareiškėjams mažinti administracinę naštą ir palengvinti paraiškų teikimo procedūras, šiuo metu, patikino jie, kuriama nauja ir inovatyvi informacinė sistema Kultūros paso programai administruoti. Planuojama, kad ji bus sukurta ir įdiegta iki šių metų liepos mėnesio.
2021 m. pateiktos 3412 paraiškos, iš jų į Kultūros paso rinkinį atrinktos 1372 paraiškos.
A. Imbrasas: šaudymas tuščiais šoviniais visai į kitą pusę nuo taikinio
Kultūros politikos ekspertas, dabartinis Visagino kultūros centro vadovas, Audronis Imbrasas 2017-aisiais dirbo kultūros viceministru, tuometinės Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson patarėju. Anuomet jis buvo vienas tos komandos narių, kuri prisidėjo prie Kultūros paso atsiradimo. Tačiau šiandien A. Imbraso nuomonė, kur link idėja keliauja – gan kategoriška, jo manymu, „nuo pat pradžių buvo paimtas neteisingas arklas, pasirinkta neteisinga vaga, tad visas procesas „vairuoja“ pro šalį“.
„Be abejo, dalis to proceso auditoriją pasiekė tinkamu būdu, dalyvauja ir kokybiškos paslaugos, bet didžioji jų dalis – šaudymas tuščiais šoviniais visai į kitą pusę nuo taikinio“, – nė kiek neabejojo jis.
Kaip pagrindines problemas jis įvardino visą paketą negerovių. Daugiausiai A. Imbraso kritikos sulaukė pats atrankos mechanizmas, paviršutinis, „teorinis ekspertavimas“.
„Atrankos mechanizmas netinkamas. Komisijos daugumą sudaro švietimo ir pedagogikos ekspertai, jie turbūt puikūs savo sričių žinovai, bet kultūros ir meno profesija – visai kita sritis, labai intensyvi, situacija keičiasi kas pusmetį, metus. Joje nebūnant – neįmanoma susekti to, kas vyksta. Spręsti iš aprašų – čia yra paviršutinis sprendimas. Ir pats būdamas ekspertu pastebėjau – tai neįmanoma, bent jau aš taip nemoku. Įprastai, civilizuotose, pažangiose šalyse taip neekspertuojama. 10 ekspertų išnagrinėja daugiau nei tris tūkstančius paraiškų, vienas jų – daugiau negu tūkstantį! Kai Kultūros taryboje vienam ekspertui vidutiniškai tenka daugiausiai maždaug šimtas paraiškų. Srautas ekspertuojamas teoriškai – ekspertų kompetencijos mažai apima kultūrinę sritį. Kultūros ir meno profesionalios veiklos atstovų, kiek suprantu, maksimum du, trys žmonės... Kitaip tariant, visos sritys nėra apimamos. Todėl manau, kad tai nėra tinkama atranka. Žinome atvejų, kai spektaklis laimi „Auksinį scenos kryžių“ už geriausią metų spektaklį vaikams, bet jis nebūna atrenkamas į Kultūros paso sistemą. Vienas aspektas – netinkama atrankos sistema, ekspertų sudėtis, kompetencijos (bendrąja prasme) bei kiekis“, – apibendrino kultūros politikos ekspertas.
Reikėtų pradėti iš naujo
Sistemą, anot A. Imbraso, daro neveiksminga ir tai, kad į ją įsileidžiama viskas – nuo saviraiškos veiklų iki aukščiausios kokybės profesionalų. Šiuo metu programos svetainėje ugdymo įstaigoms siūloma pasirinkti iš daugiau negu 4 tūkstančių projektų – tokioje gausybėje visiškai skirtingo lygio ir pobūdžio variantų kažkur regione dirbantis mokytojas ar mokyklos direktorius tiesiog fiziškai negali susigaudyti ir tinkamai atsirinkti“, – teigė ekspertas.
„Vėlgi, netinkamas būdas – viskas vienoje vietoje, rinktis reikia iš vieno katilo. Kiek esu domėjęsis panašiomis programomis užsienyje, be abejo, ten yra orientuojamasi į aktualius, naujoviškus profesionaliosios kultūros ir meno produktus. Tik tam tikro naujausių pasiekimų kokybiško paketo patekimas į mokyklas yra užtikrinamas, pas mus – einama visiškai kita kryptimi, įsileidžiama visų kategorijų ir visų lygių veiklos“, – sakė pašnekovas.
A. Imbraso įsitikinimu, turi būti orientuojamasi į realią kokybę, o ne į kiekį, nuolatinį atnaujinimą: „Mažų mažiausiai turi dalyvauti visų sričių ekspertai, kurie žino, kas kultūros lauke vyksta naujausio. Kas jame vyksta, geriausiai žino tie, kurie toje srityje dirba, o ne kitų sričių atstovai.“
Paklaustas, ar Kultūros paso sistema gali sėkmingai funkcionuoti, A. Imbrasas sakė, kad paliekant ją tokią pačią, įvedus tik kažkokius pataisymus – viskas taip pat bus ir toliau.
„Iš principo, tai ydingai sukurta sistema, kitaip veikia kitose šalyse, iš kurių teoriškai ir nusižiūrėta, manau, kad ją reikėtų nebent uždaryti ir pradėti iš naujo. Mano manymu, ši sistema dezorientuoja vaikus, užuot juos ugdydama ir orientuodama tame, kas yra kokybiška kultūra – dažnai kiša į galvą, pavadinkim... kultūros atliekas.“
Ir paskutinė, eksperto žodžiais problema, jau tiesiogiai politinė. „Dauguma savivaldybių mano, kad Kultūros paso sistema yra išsprendusi augančiosios kartos kultūrinio ugdymo stygių ir nieko šioje srityje daryti nebereikia. Ir taip, dar ir žiaurios kultūrinės regionų atskirties kontekste, dviejų trečdalių ne didmiesčiuose gyvenančių Lietuvos piliečių smegenys ir sielos metai iš metų užpildomos kažkelintarūšės kultūros turiniu. Kadangi visi gyventojai gali dalyvauti politikoje ir politikų rinkimuose, todėl turime ir atitinkamos kokybės šalies politiką“, – savo analizę užbaigė pašnekovas.
LKT: ekspertų darbo grupės sudaromos, atsižvelgiant į vertinamai meno sričiai ar kultūros programai pateiktų paraiškų skaičių
Paklausus Lietuvos kultūros tarybos (LKT) atstovų, kaip jų taryba vertina paraiškas, jie paaiškino, kad LKT ekspertai pateiktas paraiškas vertina, dirbdami individualiai, o vėliau – darbo grupėje.
„Ekspertų darbo grupės sudaromos, atsižvelgiant į vertinamai meno sričiai ar kultūros programai pateiktų paraiškų skaičių. Todėl ekspertų darbo grupes paprastai sudaro nuo 3 iki 7 ekspertų, dažniausiai sudaromos 5 ekspertų darbo grupės. Ekspertai, gavę paraiškas, pirmiausia įvertina jas individualiai, pagal patvirtintus vertinimo kriterijus, įvertina kiekvieną paraišką atskirai, balais ir pateikia individualų komentarą. Pasibaigus individualaus vertinimo terminui, kviečiamas ekspertų darbo grupės posėdis, kurio metu svarstomi suvestiniai ir pateikiami galutiniai vertinimai bei formuluojami konsoliduoti komentarai“, – paaiškino LKT viešųjų ryšių koordinatorė Goda Dapšytė.
Individualaus vertinimo trukmė ir darbo krūvis, kaip teigė G. Dapšytė, tiesiogiai priklauso nuo paraiškų skaičiaus ir jų sudėtingumo.
„Yra programų, kurioms šiemet sulaukėme tik 1 paraiškos, o, pavyzdžiui programos Vaikų ir jaunimo kultūra“ buvo pateikta daugiausiai – 178 paraiškos. Daugiau paraiškų sulaukiama meno sričių konkursams, šiemet daugiausiai paraiškų gavome muzikos 247 srities konkursui, literatūros srities organizacijos pateikė 241 paraišką. Be to, ekspertai vertina ir paraiškas stipendijoms. Mažiausiai šiemet paraiškų sulaukta bibliotekų sričiai – 6 ir cirkui – 15. Daugiausiai paraiškų stipendijoms šiems metams buvo pateikta taip pat muzikos sričiai – 435“, – pažindino su sistema G. Dapšytė.
Iš viso kasmet LKT vidutiniškai sulaukia 7370 paraiškų, kasmet vidutiniškai finansuoja 2036 kultūros ir meno projektus ir paskiria 781 stipendiją kultūros ir meno kūrėjams. Šiuo metu eskpertų duomenų bazėje iš viso yra 180 kultūros, meno ir kitų sričių ekspertų.