Kultūros sektoriui dėl koronaviruso pasekmių planuojama skirti 4,5 mln eurų

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas antradienio rytą spaudos konferencijoje pristatė pagrindines priemones iš Kultūros ministerijos parengto priemonių plano, skirto sumažinti karantino padarinius kūrėjams ir organizacijoms. Skaičiuojama, kad per skirtingas priemones bus paskirstyta 4,5 mln. eurų.

Iš Kultūros rėmimo fondo numatyta 600 tūkst. eurų skirti individualioms stipendijoms kultūros ir meno kūrėjams – jos būtų skirtos trims mėnesiams, viena siektų 600 eurų, tad būtų išdalintoms 300 kūrėjų. M. Kvietkauskas teigė, kad jie nebūtinai turėtų turėti meno kūrėjų statusą.

Kaip skelbta anksčiau, 2 mln. eurų skirti apmokėti kūrybines prastovas pagal meno kūrėjų apsaugos programą.

Apie 1,2 mln. eurų numatyta skirti nevalstybiniam kultūros sektoriui už kultūrinio turinio pritaikymą virtualiai erdvei.

Apie 700 tūkst. eurų paramą planuojama nukreipti autorių nuostoliams kompensuoti – dėl to šiuo metu ministerija derina su autorių ir gretutinių teisių asociacijomis ir agentūromis.

Pasak M. Kvietkausko, tai yra pirminis planas, kuris bus nuolat pildomas atsižvelgiant į tolesnius pasiūlymus.

M. Kvietkauskas spaudos konferencijos metu dėkojo kultūros įstaigoms ir jų darbuotojams, kurie ieško būdų kaip pateikti turinį nuotoliniu būdu, o kai kurie ir prisideda prie apsaugos priemonių nuo koronaviruso gamybos – pavyzdžiui, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir kai kurios regionų bibliotekos pradėjo gaminti apsauginius skydelius arba kaukes.

Kultūros ministras taip pat ragino savivaldybes laikytis vyriausybės nurodymų organizuojant kultūros įstaigų darbą. Jis sakė gaunantis ženklų, kad ne visos jų laikosi: „Ministerijos pozicija labai aiški – masinis prastovų ar atostogų taikymas nėra šioje situacijoje pagrįstas, kai kultūros darbuotojų veikla gali būti labai naudinga“.

Konferencijoje taip pat dalyvavusi Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė skaičiavo, kad Lietuvoje duris dėl karantino užvėrė apie 2400 bibliotekų, tačiau, pasak jos, jos toliau rūpinasi savo skaitytojais nuotoliniu būdu.

J. Steponaitienė pasakojo, kad daug leidėjų šiuo metu nemokamai atveria savo elektroninius išteklius, o bibliotekininkai padeda susigaudyti informacijos gausoje. J. Steponaitienė taip pat priminė, kad šiuo metu popierinių knygų bibliotekos priimti nei išduoti, deja, negali, tad raginama skaityti elektronines knygas.