Kliaujasi ekspertais
Vis dėlto, L. Rėzos poezijos tomas – stovi toje pačioje gretoje su knygelėmis vaikams... Galbūt kažkas nepastebėta, įvyko klaida? „Kliaujamės ekspertų darbu – literatūros sritį ekspertuoja literatūros specialistai, nekviečiame kitų specialybių asmenų – neekspertuoja nei santechnikai, nei kinologai ar veterinarai. Kas yra literatūros srities ekspertai? Tie patys žmonės, kurie vaikšto tarp tų, kurie dabar reiškia pasipiktinimą. Kitaip tariant, neturime jokio pagrindo abejoti ekspertų kompetencija“, – teigė A. Pakarklytė.
Aiškindama, kaip susidaro reitingas ir balas, A. Pakarklytė sakė, kad LKT ekspertai yra skirtingi, turintys savo vertybes, matymą ir patirtis.
„Diskutuodami kartu sudaro būtent tokį reitingą. Jis nebūtinai atitinka atskiras kiekvieno eksperto pozicijas ir nuomones, bet bendrame susitarime susidaro būtent toks reitingas. Galima atkreipti dėmesį į tai, kad ekspertai siūlė finansuoti visus šituos tris įvardintus projektus, bet lėšų užteko tik pirmiems 41 projektui. Kaip ir sakiau, lėšų stoka antrame etape išties yra labai didelė, o projektų buvo pateikta apskritai per visas sritis 812, o finansuoti 164, literatūros srityje konkrečiai – 41. Ekspertų siūlymu, visos trys paraiškos siūlytos finansuoti, bet stokojant lėšų – finansuotos tik pirmos 41. Pačiame ekspertų komentare parašyta, kad neabejojama nei projekto verte, nei kokybe. Taip ir teigiama, finansuoti siūlome, tiesiog galbūt mažesne apimtimi, tokia yra realybė – iš valstybės biudžeto lėšų mes negalime užtikrinti absoliučiai visų projektų finansavimo, o jeigu galėtume padaryti – ekspertų nereikėtų, tiesiog skirstytume finansus pagal poreikį“, – aiškino pašnekovė.
Ji pastebėjo, kad vakar išgirdę sprendimus liūdi 646 projekto vykdytojai. „Vieni supranta, kad tai yra konkursas, pamatę rezultatą eina dirbti toliau, siekti kitų tikslų, na, o kiti renkasi kelti nepasitenkinimus. Aišku, jie turi teisę tai daryti, bet aš tada keliu klausimą – galbūt tada visus aptarkime, padiskutuokime apie tuos likusius 646?“, – sakė A. Pakarklytė.
Išankstinio nusistatymo neįžvelgė
Ji pažymėjo, kad kiekvieną kartą sukuriama vis kita ekspertų grupė, ji yra rotuojama, nesikartoja, todėl, anot LKT pirmininkės, jokio išankstinio nusistatymo niekaip negalima įžvelgti.
„Taip, gali pasitaikyti, kad vienas ar du, maksimum trys ekspertai išlieka tie patys, bet iš esmės – grupė nauja. Paraiškų kontekstas visiškai kitas. Šičia nėra tęstinumo, kad vieną kartą nefinansavome, ir kitą kartą – ne. Galima bandyti toliau, tiesiog klausimas, kaip yra bandoma – tiesiog copy-paste pateikiama ir žiūrima, kas bus, ar daromos išvados, tobulinami trūkumai, diskutuotini aspektai. Beveik ketvirtadalis paraiškų yra pateikiamos tokios pačios. Aišku, ne visais atvejais, – pareiškėjai ir patobulina, ir pakeičia, bet antrame finansavimo etape neretai yra tai, kas liko nuo pirmo etapo“, – į dažnai pasitaikančius atvejus atkreipė dėmesį A. Pakarklytė.
Paraiška, A. Pakarklytė svarstė, galėjo atsidurti aukštesnėje pozicijoje, tačiau pokyčiai nebūtų buvę kardinalūs: „Taip, galbūt galėjo, bet ekspertai, žinodami, kad lėšų neužteks visiems pasiūlytiems projektams, įtariu, pirmas 50 paraiškų susižiūrėjo atidžiai, o toliau – kaip susidėliojo, taip susidėliojo. Iš ko susidaro balas? Ekspertai vertina pagal kriterijus, visiškai nebendraudami vienas su kitu. O kad nebūtų tik matematinis balų išvedimas – susirenkama į posėdį aptarti, ar yra tinkamas pagal balus sukritęs reitingas. Tikėtina, taip A. A. Jonynui, mūsų dideliam draugui, svarbi paraiška atsidūrė, jei neklystu, šimtojoje pozicijoje. Galbūt ji galėjo būti 90-oje pozicijoje, bet akivaizdu, kad ne 50-uke. Kuo aukštesnė pozicija, tuo atidžiau svarstoma – didėja šansas finansavimą gauti.“
Pagrindinis kriterijus – meninė ir kultūrinė vertė
Paklausta, ar vertinant projektus lėšų klausimas netampa svarbesnis už teikiamo projekto svorį, A. Pakarklytė tikino, kad paraiškos yra vertinamos tik pagal apibrėžtus kriterijus.
„Iš jų pats pagrindinis yra meninė ir kultūrinė vertė, kuri suteikia patį didžiausią balą, yra lemiantis. Taip pat yra kiti dalykai – projekto idėjos aktualumas, kokie planuojami rezultatai, jų sklaida ir pristatymas, nes juk tikrai neužtenka išleisti ir sau gražiai pasidėti. Kadangi yra skirstomos valstybės biudžeto lėšos, kurias sudaro mokesčių mokėtojų pinigai, tai šitie pinigai turi suteikti kuo didesnę naudą visuomenei, dėl to svarstoma ne tik vertė, kuri gali būti ilgalaikė, išliekamoji šimtmečių perspektyvoje, bet taip pat yra vertinama, kokia sąmata yra dabar, ar tikrai tos lėšos bus panaudotos efektyviai, ar yra sklaidos ir viešinimo planas“, – vertinimo kriterijus vardijo LKT pirmininkė.
Ji dar kartą pabrėžė, kad antrasis finansavimo etapas yra tikrai žiaurus ir nuožmus, kelia stresą absoliučiai visiems – tiek ekspertams, tiek tarybos nariams, tiek pareiškėjams, nes skirstomame biudžete būna likę 30 proc. lėšų.
„Šiais metais tai buvo 1,8 mln. eurų. Atrodo, nemaža suma, bet paraiškų kiekis – 812, kurių poreikis buvo – 12 mln. eurų, o mes turime nepilnus 2 mln. Ką daryti? Mes neturime daugiau kuo kliautis, kaip ekspertais. LKT ekspertai yra profesionalai, aktyviai veikiantys savo srityse, jie yra šiandien besipiktinančių žmonių kolegos, bendrakursiai, bendramoksliai, tų pačių festivalių dalyviai, todėl kvestionuoti, kad neįžvelgė ar neteisingai pamatė vertę – nežinau, ar tai yra pagrįsta. Taip, galbūt kai kurie ekspertai tiesiog kitomis vertybėmis besivadovaujantys, bet ekspertų yra septyni, ir mes stengiamės išlaikyti įvairovę“, – kalbėjo A. Pakarklytė.
„Septyni literatūros ekspertai skyrė tokią poziciją – mes, tarybos narių susirinkimas, kuris tvirtina tokį sprendimą (kurio sudėtyje, beje, irgi yra literatūros ekspertas) jam pritarėme, išklausę ekspertų pasiūlymą. A. A. Jonyną, kaip didelį literatūros srities specialistą, mes kviestume prisijungti prie ekspertų bendruomenės, įvertinti – kitaip ir geriau, pasižiūrėti, kaip viskas vyksta iš vidaus. Kodėl gi ne? Iš tiesų, tai yra vos ne visuomeninė veikla – ekspertas už vienos paraiškos vertinimą gauna dešimt eurų... Ar tai didelė suma? Diskutuotina. Tačiau tie, kas ateina ekspertuoti – nebegali teikti paraiškų, arba reikėtų būti visą laiką nusišalinusiam – matyt, nenorės iškeisti į tokią veiklą. Kai kurie žmonės nusprendžia apriboti savo kūrybinę veiklą, tam, kad galėtų būti ekspertais. Nežinau, ar tokiai aukai ryžtųsi, bet mes laukiame, esame atviri“, – tęsė LKT pirmininkė.
Vykdo kultūros politiką
Regis, kalbant apie LKT veiklą, problemos jau įgijo pastovumą – ekspertai turi daug darbo, jis yra mažai atlyginamas, kūrėjų projektų įgyvendinimui trūksta lėšų. A. Pakarklytė sutiko, biudžeto didinimas visada aktualus klausimas, nuo pat LKT įkūrimo.
„Mes teikiame įvairius siūlymus, bet sprendimas yra ne mūsų pusėje – nesame politikos institucija, tik vykdome kultūros politiką. Sprendimai dėl biudžeto priimami žymiai aukštesnėse instancijose – tiesiog teikiame siūlymus, kiek to didinimo įsivaizduojame... Bet tikrai nemanau, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų reikėtų užtikrinti šimtaprocentinį visų idėjų finansavimą, tikrai ne. Tiesiog tas antrasis etapas – ypatingai nuožmus, nes mes finansavome tik 20 proc. pateiktų paraiškų – šis procentas galėtų būti didesnis, bet tikrai ne 100 proc.”, – įžvelgė daugiau galimybių LKT pirmininkė.
Apskritai, A. Pakarklytė suabejojo, ar būtų puiki praktika, finansuoti kiekvieną menininko, kultūros organizacijos idėją. „Man regisi, po kokių dešimties metų atsidurtume liūdnoje padėtyje. Kitas variantas – JAV valstybės parama menui visai kitais principais grįsta – pirkėjai išreitinguoja. Gera idėja yra perkama, o kuri nesudomina – ką padarysi... Sudėtingi klausimai, jų neišspręsime, nežinau, ar Kultūros ministerija viena pati galėtų išspręsti biudžeto klausimą, tai yra visos valstybės, mūsų piliečių išrinktos valdžios atsakomybė – sutarti, kiek, kam ir ko skirsime finansine išraiška. Kultūros biudžetas yra toks, koks yra... Žinoma, kiekviena sritis tikisi, kad finansavimas bus didinamas, už tai reikia kovoti, tačiau ne viskas taip paprasta“, – pripažino ji.