Kunigaikštienės Teresės Izabelės Sapiegienės portretas su Lietuva susiejo garsų lenkų dailininką: kas buvo ši moteris?

Visai neseniai Valdovų rūmuose atidaryta tarptautinė paroda, kurioje rodomi 33 Europos tapybos šedevrai atkeliavę iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos padalinių. Visi meno kūriniai labai vertingi, tačiau viename paveikslų atvaizduota impozantiška dama itin sudomina. Ir išties, kas gi ši moteris, žvelgianti iš paveikslo auksiniuose rėmuose?

Kas ši moteris, pasipuošusi įspūdingo dydžio plunksnuota skrybėle, kailinę apykaklę priderinusi prie elegantiškos suknelės, laikanti rankų movą, kuri buvo ypač populiari iki pat 19 a.? Iš paveikslo žvelgiančios herojės galva kilstelėta, tarsi norėtų kažko paklausti, akių vokai kiek užkritę, bet žvilgsnis guvus. Dailės istorikė Daiva Mitrulevičiūtė suskumba patikslinti: tai žymaus lenkų dailininko Voiceko Horacijaus Kosako (1856–1942) tapytas portretas. Šitaip jis atvaizdavo kunigaikštienę Teresę Izabelę Sapiegienę.

Sąsaja su Lietuva – per portretus

V. H. Kosakas – vienas garsiausių lenkų dailininkų, tapiusių ir batalines scenas, ir portretus. Dailės istorikė D. Mitrulevičiūtė kaip pagrindinę dailininko sąsają su Lietuva įvardino jo portretus.

„Viena sąsajų, kuri galbūt nėra aktuali – jis yra nutapęs Juzefo Pilsudskio portretą. Su Lietuva susijęs portretas, kurį pristatome parodoje – kunigaikštienės T. I. Sapiegienės. Ji yra kilusi iš garsios kunigaikščių Liubomirskių giminės. Jos tėvas – Andrius Liubomirskis, motina – Eleonora Teresė Jadvyga Liubomirska. 1909-aisiais Teresė Izabelė ištekėjo už kunigaikščio Eustachijaus Kaetono Sapiegos. Netrukus po vedybų šeima iš Lvivo persikėlė į Gardiną. Sutuoktinis buvo garsus politinis veikėjas, sakoma, kad jis jautė simpatijas Lietuvai, bet jo politinės pažiūros panašios kaip J. Pilsudskio, norėjo konfederacijos su Lietuva“, – siejančių gijų ieškojo D. Mitrulevičiūtė.

Domėjosi literatūra, rašė apysakas

Teresė Izabelė užsiėmė labdaringa veikla, įkūrė neįgaliųjų globos draugiją „Latarnia“, domėjosi literatūra, pati rašė apysakas, vertė į lenkų kalbą. „T. I. Sapiegienė gyveno ne Lietuvoje: gimė Lvive, po to, kai ištekėjo persikėlė į Gardiną, ten vystė savo kultūrinę veiklą – ir rašė, ir vertė, kaip yra žinoma, užsiėmė labdaringa veikla“, – pasakojo dailės istorikė.

Iš Ružanų lietuviškosios Sapiegų giminės linijos kilęs Teresės Izabelės sutuoktinis tapo įtakingu Lenkijos visuomenės ir politikos veikėju, diplomatu ir artimu maršalo J. Pilsudskio draugu – juos jungė su Lietuva susijusi kilmė ir panašus požiūris į Lietuvos ateitį.

1920–1921 m. E. K. Sapiega buvo Lenkijos užsienio reikalų ministru. 1921 m. Briuselio konferencijoje jis dalyvavo derybose su Lietuvos atstovais ir jiems pasiūlė J. Pilsudskio projektą dėl kantonų Lietuvoje sukūrimo, kurį Lietuva atmetė.

Kunigaikščiai Sapiegos mirė ir buvo palaidoti Nairobyje

Kaip pasakojo D. Mitrulevičiūtė, vėliau E. K. Sapiega buvo Lenkijos seimo nariu. 1939 m., Sovietų sąjungai okupavus dalį tuometinės Lenkijos, buvo suimtas, kalintas Lubiankos kalėjime Maskvoje, ten buvo nuteistas mirties bausme, bet jos nespėta įgyvendinti – 1941 m. Lenkijos emigracinei vyriausybei pasirašius susitarimą su SSRS ir atnaujinus diplomatinius santykius, iš kalėjimo paleistas E. K. Sapiega išvyko į Iraną, vėliau į Keniją. 1955–1959 m. jis du kartus buvo nominuotas Lenkijos Prezidento išeivijoje įpėdiniu. Kunigaikščiai Sapiegos mirė ir buvo palaidoti Nairobyje.

Išskirtinumas – puikiai nutapyti žirgai

Grįžtant prie V. H. Kosako, sakoma, kad jis sekė savo pirmtako lenkų dailininko Jano Mateikos pėdomis ir tapė istorine karo tematika. Kaip jo kūryboje atsirado portretų žanras?

„V. H. Kosakas yra žinomas dėl batalinių scenų vaizdavimo, bet savo stiliumi skyrėsi – buvo modernesnis dailininkas. Pažymima, kad Kosako tapybai, batalinėms scenoms buvo būdinga puikiai nutapyti žirgai – toks išskirtinumas (ir minėtasis J. Pilsudskio portretas, jame jis atvaizduotas ant žirgo). T. I. Sapiegienės portretas – baltame fone – skyrėsi tapybos stiliumi. Nauja karta po J. Mateikos, sulaukęs didelio populiarumo. V. H. Kosakas yra kilęs iš žinomos giminės: jo tėvas – dailininkas. 1884-aisiais V. H. Kosakas vedė lenkų aristokratę Mariją Kisielnicką, su kuria susilaukė sūnaus Jurgio Kosako, būsimo dailininko, bei dukterų Marijos Pavlikovskos-Jasnoževskos ir Magdalenos Samozvaniec, tapusių poete ir rašytoja. Šviesuolių giminė Lenkijoje“, – tęsė pasakojimą D. Mitrulevičiūtė.

Broliai dvyniai gimė skirtingais metais

Dailės istorikė atkreipė dėmesį į įdomią detalę – V. H. Kosakas gimė kartu su broliu dvyniu Tadeuszu Paryžiuje, tačiau broliai dvyniai gimė skirtingais metais. „V. H. Kosakas gimė gruodžio 31-ąją, prieš pat vidurnaktį, o jo brolis dvynys, vėliau tapęs Lenkijos armijos karininku, iškart po vidurnakčio.“

Dailės V. H. Kosakas mokėsi Krokuvoje, vėliau – Miunchene ir Paryžiuje. Jis greitai sulaukė pripažinimo ne tik Lenkijoje, bet ir kitose Europos šalyse.

Vieną dailininko batalinę kompoziciją 1884-aisiais įsigijo Austrijos ir Vengrijos imperatorius Pranciškus Juozapas I. 1895–1902-aisiais V. H. Kosakas gyveno Berlyne, kur dirbo Prūsijos dvarui.

Tapytojas daug keliavo po Prancūziją ir Jungtines Amerikos Valstijas. V. H. Kosakas mirė Krokuvoje, palaidotas Rakovicų kapinėse.

Garsiausias V. Kosako kūrinys – kartu su tapytoju Janu Styla 1893–1894 m. nutapyta įspūdingo dydžio „Raclavicų panorama“. Dailininkas yra nutapęs ir Lietuvai itin reikšmingų Salaspilio (Kircholmo) bei Žalgirio mūšių scenas.

Tarptautinė paroda „Lvivas sveikina Vilnių. Europos tapybos šedevrai iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos“ Valdovų rūmuose bus rodoma iki gegužės 28 d. Daugiau informacijos apie parodą ČIA.