„Šioje parodoje eksponuojami darbai leidžia dar artimiau pažinti šią žinomą lietuvių skulptorę: ne tik suprasti jos kūrybinę raišką per pasirinktą medžiagą, formą, siluetą, epiškumą, bet ir prisiliesti prie kūrėjos santykio su Lietuva. O jis atsiskleidžia per įvairias senovės kultūras, tautodailę, pamatinius tautos archetipus“, – sako menotyrininkė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.
Parodoje „Buvau į Lietuvą išėjus...“ pristatoma iš viso daugiau kaip 30 skulptorės Daliutės Onos Matulaitės kūrinių, sukurtų, galima sakyti, per bene visą Nepriklausomybės laikotarpį – nuo 1988 m. Visus juos vienija bendra, autorei artima, lietuvybės įženklinimo tematika, susidedanti iš kelių žanrinių linijų: tai – mišria technika atlikti piešiniai iš ciklo „Rugsėjo žiogai“, anglimi ir sangvina atliktas eskizų ciklas „Lietuvių liaudies skulptūros“ ir mažųjų formų skulptūrų rinkinys, iš kurio didelė dalis kūrinių įgyvendinti kaip Lietuvos miestus puošiantys monumentalūs paminklai.
Centrinė parodos ašis – monumentali skulptūra „Kelionė į Europą“ (2004) yra tarsi klausimas apie lietuviškąją tapatybę, misiją, būtį ir jos perspektyvas. Į šį klausimą atsako aplink ekspozicijos erdvėje išdėstyti kūriniai, kurie dar ir papildo vienas kitą.
Pasak S. Skaisgirytės-Makselienės, skulptorės Daliutės Onos Matulaitės kūriniai jautriai paliečia žiūrovą dėl juose užkoduoto ir tiksliai atspindėto lietuviškumo geno, kuris buvo aktualus Nepriklausomybės priešaušryje, yra aktualus dabar ir bus lygiai tiek pat aktualus ateityje. „Lietuvių dailėje ši autorė yra tarsi tautinio židinio puoselėtoja ir sergėtoja, kurstanti jį savitais, tradiciniais motyvais taip, kad neįmanoma nepastebėti ir išsiskiriančio kūrybinio modernumo“, – sako menotyrininkė, pridurdama, kad toks, iš pirmo žvilgsnio paprastas kūrybinis kelias išties reikalauja gerokai daugiau sumanumo, originalumo ir išraiškos.
Šįkart dėl karantino metu galiojančių apribojimų 2021 m. birželio 4 d. vyksiančiame parodos atidaryme dalyvaus tik artimiausieji menininkės bičiuliai, tačiau jau nuo birželio 5 d. visi meno gerbėjai kviečiami savarankiškai apžiūrėti šią parodą ir pamėginti perskaityti čia eksponuojamų kūrinių naratyvą. Tai bus galima padaryti per visą parodos veikimo laikotarpį – iki 2021 m. birželio 30 dienos.
Trumpai apie D. O. Matulaitę:
* 1969 m. įgijo skulptorės specialybę Lietuvos valstybiniame dailės institute
* Nuo 1976 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė, taip pat – Lietuvių ir japonų asociacijos narė
* 1988–2008 m. dirbo Vilniaus dailės akademijoje Skulptūros katedros dėstytoja, 1998 m. suteiktas profesorės akademinis laipsnis
* Dalyvavo keliasdešimtyje parodų Lietuvoje, JAV, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Japonijoje, Kinijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vengrijoje; iš jų daugiau nei trečdalis – asmeninės parodos
* Yra sukūrusi daugiau nei dvi dešimtis monumentalių skulptūrų ir paminklų viešose erdvėse, iš kurių labiausiai žinomos:
Lietaus debesis (1978, M. Mažvydo skulptūrų parkas Klaipėdoje); Klajojantis ežeras 1979, M. Mažvydo skulptūrų parkas Klaipėdoje); Dvylika brolių 1984, M. Mažvydo skulptūrų parkas Klaipėdoje); Stumbras (1969–1979, Kauno Ąžuolyno parkas); Gražina (1973–2000, Lietuvos Respublikos Seimo rūmų pagrindinis kiemas, Vilnius); Vyturys (1987, Druskininkų bažnyčios aikštė); Šventvakarių Evė (1985–1997, paminklas Ievai Simonaitytei, Priekulė); Aušra (1985–2003, paminklas aušrininkų atminimui, Šiauliai) ir kt.; Seserys (1995–2000, paminklas Lazdynų Pelėdai, Nemenčinė, Vilnius) ir kt.
* Menininkės kūriniai saugomi Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir įvairių užsienio šalių muziejų kolekcijose
* 2012 m. režisierius A. Tarvydas apie menininkę sukūrė dokumentinį filmą „Kūrybos mįslė“
* 2014 m. D. O. Matulaitė apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi