VVGŽM, kurio padaliniai įsikūrę autentiškuose, glaudžiai su Vilniaus žydų istorija susijusiuose pastatuose, pastaruoju metu išgyvena intensyvų ir produktyvų laikotarpį. Čia vyksta aukščiausio lygio tarptautiniai renginiai, tarkime, Tarptautinio Holokausto atminties aljanso konferencija, surengta kovo 22-23 dienomis, nuolat auga lankytojų skaičius.
Istoriniuose pastatuose kuriamos naujos nuolatinės ekspozicijos: jau šį rudenį duris atvers litvako dailininko Samuelio Bako muziejus, netolimoje ateityje planuojama atidaryti Lietuvos žydų kultūros muziejų (Litvakų centrą) bei Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų, kuriuo domisi pasaulinės muziejininkų organizacijos, pavyzdžiui, ICOM.
Pastarasis muziejus bus įkurtas istoriniame pastate Žemaitijos gatvėje, praėjusį mėnesį įtrauktame į Kultūros vertybių registrą. Čia prieškariu veikė viešoji „Meficei Haskala“ biblioteka, vėliau – Vilniaus geto biblioteka, kurioje vykdavo kultūriniai renginiai, rinkdavosi geto pasipriešinimo organizacijos dalyviai.
1945 m. Holokaustą išgyvenę žydai čia įkūrė Žydų muziejų, vėliau uždarytą sovietinės valdžios. VVGŽM istorinį bibliotekos pastatą ketina įveiklinti ir paskirti Holokausto edukacijai. Muziejui pasipildžius naujais padaliniais, bus sukurtas unikalus lankytojo kelias, leidžiantis pažinti žydišką Vilnių.
Dar vienas muziejaus padalinys veiks Druskininkuose, gimtajame pasaulinio garso skulptoriaus Žako Lipšico mieste, kuriame rengiamas atnaujintas Ž. Lipšico memorialinis muziejus.
Pasak muziejaus direktoriaus Marko Zingerio, Lietuvos žydų muziejaus atkūrimas 1989 m. buvo Lietuvos atkūrėjų ir signatarų moralinė nuostata, kurią pavyko įgyvendinti, tačiau šiandien žydų paveldo aktualizavimo strategijos ir vizijos Lietuvoje stinga.
„Lietuvos žydų paveldo aktualizavimo strategija dar tik formuojama, o sprendimai priimami klausimo neaptarus nei su profesionaliąja bendruomene (VVGŽM darbuotojai apie planus steigti naują muziejų sužinojo tik iš spaudos), nei su etnine religine (kaip aiškėja iš LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky komentaro „Lietuvos žinių“ portalui).
Idėjos nuleidžiamos iš viršaus jų kompetentingai neišdiskutavus, lyg mūsų biudžetui neužtektų grandiozinių projektų. Vilniui nereikalingas neprofesionalus žydiškas disneilendas, o matant, kad sprendimai priimami improvizuotai, kitko tikėtis neišeina“, – teigia VVGŽM direktorius M. Zingeris.
VVGŽM, kuriame veikia Lietuvos žydų dailės, kultūros, istorijos, judaikos ir Holokausto ekspozicijos, vyksta vietiniai ir tarptautiniai renginiai, seminarai, filmų peržiūros, organizuojami edukaciniai užsiėmimai, tikisi, kad siekiant užtikrinti kokybišką ir efektyvų Lietuvos žydų istorijos ir kultūros įpaveldinimą bus palaikomi jau egzistuojantys projektai, o ne ekspromtu kuriami nauji.