Ekspedicija "Sėlių keliu nuo Kauno iki Rusnės" - prieš dvejus metus prasidėjusios ilgalaikės programos "Kurėno sugrįžimas" dalis. Taip Jūrų muziejus, naudodamas vadinamąjį "Gyvosios istorijos" modelį, siekia populiarinti bei propaguoti pamario krašto etnokultūrą bei žvejybos tradicijas, kurios po Antrojo pasaulinio karo buvo primirštos.
Šių metų ekspedicijoje plaukia dvi burinės valtys - kurėnas ir venterinė valtis.
Pasak kurėno kapitono Jūrų muziejaus istorijos skyriaus vedėjo Romualdo Adomavičiaus, šios ekspedicijos tikslas - pažinti, tyrinėti ir populiarinti Nemuno akvatorijos ir pamario krašto etnokultūrą.
Penktadienį projektas "Kurėno sugrįžimas" bus pristatomas Senojoje garlaivių prieplaukoje Kaune, ten pat bus eksponuojama paroda apie praėjusių metų ekspediciją, į savo renginį pakvies jūrų skautai, vyks vakaronė.
Kurėnui ir venterinei valčiai sustojus Vilkijoje, Seredžiuje, Kriūkuose, Veliuonoje, Jurbarke, Bitėnuose ir Rusnėje vyks susitikimai su vietos gyventojais, eksponuojama kilnojamoji paroda "Kurėno sugrįžimas 2003", vyks vakaronės su liaudies muzikos grupėmis, atliekančiomis žvejų folklorą.
Ekspedicijos dalyviai fiksuos gyvenimo burvaltėje ypatumus, senųjų žvejų gyvenviečių architektūros reliktus, vietos gyventojų prisiminimus apie laivybą ir žvejybą Nemune.
Ekspedicijoje, be Jūrų muziejaus mokslininkų, plaukia Panemunių regioninio parko, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Salos etnokultūros ir informacijos centro, Klaipėdos universiteto, Gdansko jūrų muziejaus atstovai ir archeologas iš Vokietijos.
Kurėnas dvejus metus - nuo 2000-ųjų - buvo statomas Smiltynėje, netoli Žvejo sodybos įrengtose laivadirbių dirbtuvėse. Ąžuolinis laivas pastatytas pagal originalų kurėną, kuris šiuo metu saugomas Lietuvos jūrų muziejuje.
Nuo senų laikų iki 1956-tųjų metų Kuršių mariose buvo plaukiojama mediniais plokščiadugniais burlaiviais. Pirmieji jų atvaizdai aptinkami 16 amžiuje.
Plokščias dugnas ir maža grimzlė leisdavo šiems laivams įveikti seklumas, saugiai keliauti upėmis, kanalais, Kuršių mariomis. Jais buvo gaudoma žuvis, gabenami keleiviai ir kroviniai.
Plokščiadugnių burlaivių siluetai 16-20 amžiaus viduryje buvo neatskiriama Kuršių nerijos kraštovaizdžio dalis.
Sovietų laikais lėti ir saugūs mediniai plokščiadugniai burlaiviai išnyko.