Ž. Diavara: „Renginiai taps prabangos preke“
Dar neatsigavęs po Covid-19 pasekmių, NVO sektorius toliau kovoja su juos užklupusiais iššūkiais. Kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (NKIKIA) valdybos pirmininkė Živilė Diavara sako bijanti pagalvoti apie ateinantį šildymo sezoną.
„Energetinį sunkmetį pajutome dar praeitą žiemą, o dabar su dideliu nerimu laukiame kito mėnesio sąskaitų už elektrą. Jei nebus imtasi jokių priemonių, galime visai netekti renginių, nes tiesiog bus per brangu juos organizuoti. Užsidarys daug erdvių, bus daug pastatų „vaiduoklių“, viskas veiks trumpiau, ypatingai žiemą, kai ir taip tamsu bei niūru. Renginiai taps prabangos preke: bus brangūs, prieinami tik išskirtinei publikai, didės socialinė atskirtis. Kultūros vartojimas nukris, neabejotinai tai sukels socialinių bei psichologinių pasekmių visuomenei, atsilieps žmonių emocinei sveikatai – žmonės taps liūdnesni, piktesni, depresyvesni, aršesni ir panašiai“, – juodžiausią scenarijų pateikia Ž. Diavara.
Ji teigia, KKI sektorius nėra pasiruošęs tokiems iššūkiams, juolab, neturįs veikiančio veiklos modelio, tiek taip išaugusių elektros kainų, tiek bendros infliacijos, kuri Baltijos šalyse yra viena didžiausių Europoje, kontekste. Ypatingai nukentės ta industrijos dalis, kurios veiklai yra reikalinga daug elektros ar šildymo energijos – renginiai, kino gamyba, kultūrinės erdvės, koncertų, teatro, kino salės, galerijos, muziejai ir pan.
Ž. Diavara sako, kad pagalba KKI sektoriui yra būtina ir atkreipia dėmesį, jog ji gali būti kompleksinė.
„Pagalba yra reikalinga pradžiai bent suvaldyti ateinantį šaltąjį sezoną ir ją tęsti, kol stabilizuosis energijos kainos. Tam reikalingos arba subsidijos energijos kainų pokyčiui kompensuoti, arba kitos alternatyvos. Kitas etapas – investavimas į alternatyvius energijos gavimo būdus, į žaliąją energetiką. KKI sektoriui dažnai dėl numatytų vertinimo kriterijų nėra tinkamos valstybinės atsinaujinančios energetikos priemonės, todėl būtų prasminga tai peržiūrėti ir įtraukti šį sektorių. Atsižvelgiant į augančios infliacijos mastus, svarbu atitinkamai perskirstyti „infliacines“ valstybės pajamas, reikėtų tikslinių subsidijų, taip pat reikėtų atitinkamai didinti ir Lietuvos kultūros tarybos bei savivaldos finansavimo programas, projektų finansavimo dydį, nes dabartinėmis kainomis sunkiai įmanoma siekti užsibrėžtų tikslų“, – kalba NKIKIA asociacijos valdybos pirmininkė.
Pasak jos, KKI sektoriui padėtų pratęstos PVM lengvatos bei sumažintas PVM elektrai ir šildymui ne tik buitiniams vartotojams, bet ir organizacijoms, taip pat kai kurioms organizacijoms būtų tinkamos lengvatinės paskolos, – tą laikotarpį skiriant atsinaujinimui ar panašiai: „Tikimės, kad kultūra ir jos ekosistemos išlikimas bus svarbus tiek valstybei, tiek ir visuomenei.“
D. Gambickaitė: „Nebegalime išlaikyti patalpų, esame ant išlikimo ribos“
LTMKS pirmininkė ir kultūros komplekso SODAS 2123 vadovė Danutė Gambickaitė, burianti virš 140 kūrėjų, taip pat vystanti 4400 kv. m. kultūros kompleksą SODAS 2123, kuriame buriasi per 160 įvairių sričių (vizualiųjų menų, muzikos, kino, architektūros, dizaino ir kt.), profesionalūs kūrėjai ir kultūros organizacijos, turintys studijas, organizacijų būstines, organizuojantys visuomenei atvirus, neretai nemokamus renginius, teigia jau dabar matanti, kaip stipriai auga negalinčių išlaikyti patalpas skaičius.
„Jau šį rugsėjo mėnesį susidūrėme su didžiausiu finansiniu iššūkiu per visą mūsų veikimo laiką, o šildymo sezonas dar net neprasidėjo. Šią akimirką tiesiogine to žodžio prasme daugelis iš mūsų esame ant išlikimo ribos. Jau ir praėjusią žiemą, taip staigiai ir ženkliai pakilus patalpų išlaikymo kainoms, buvo ypatingai sunku persiorganizuoti, permąstyti ir pakeisti išsilaikymo mechanizmus. Dabar padėtis tik sunkėja ir tapo nepakeliama. Matome, kad dėl energetinės krizės ir rekordinės infliacijos sparčiai užsidaro verslai, mažesnės ir vidutinės įmonės stabdo savo veiklas arba atleidžia darbuotojus. Turbūt galite tik įsivaizduoti, ką daryti kultūrinių ir kūrybinių industrijų organizacijoms, NVO kultūros organizacijoms, kurios yra ne pelno siekiančios, bet lygiai taip pat turi išlaikyti darbuotojus, apmokėti sąskaitas ir dar kurti, organizuoti, pristatyti visuomenei įvairius kultūros produktus, renginius ir įvairiomis kitomis priemonėmis turtinti Lietuvos kultūros lauką“, – sako D. Gambickaitė.
Vadovė pritaria Ž. Diavaros pozicijai, kad tikslinės subsidijos galėtų tapti išeitimi. Kitą pagalbą, kurią įvardija LTMKS pirmininkė ir kultūros komplekso SODAS 2123 vadovė, tai PVM lengvata: „Ne pelno siekiančių NVO nėra tiek daug, kad PVM lengvata valstybės biudžetui padarytų kokią nors didesnę įtaką, o pačioms organizacijoms taip būtų suteikiama galimybė išlikti.“
Ji priduria, kad mokesčių atidėjimai, apie kuriuos dabar kalbama privačiame sektoriuje, kultūros lauke, deja, mažai ką padeda, nes nemaža dalis save išlaikančių kultūros organizacijų, kaip parodė praėjusi žiema, bet kokiu atveju iš karto visų mokesčių susimokėti nėra pajėgios.
Praėjusiais metais Lietuvos kultūros taryba siekdama mažinti neigiamą infliacijos poveikį buvo padidinusi administracinių išlaidų procentą teikiamiems projektams. Šiais metais teikiant projektus D. Gambickaitė nustebo, kad administracinėms išlaidoms skirtas procentas vėl susitraukė, nors infliacija ir energetinė krizė nepasitraukė. Ji pastebi, kad šis žingsnis, nors ir nelabai ženkliai, bet prisidėjo mažinant neigiamą infliacijos poveikį kultūros sektoriui.
M. Ivanauskienė: „Kaip užtikrinti veiklos tęstinumą ir kokybę, išlaikyti darbuotojus“
MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė sako, kad išaugusios energijos kainos apsunkina muziejaus biudžeto valdymą ir gali kelti grėsmę veiklų tęstinumui.
„Didžiausią dalį elektros energijos muziejus sunaudoja užtikrindamas menų kūriniams laikyti tinkamas sąlygas: tinkamą drėgmės lygio palaikymą ir temperatūrą. Muziejus yra įdiegęs tvarias bei taupias apšvietimo ir kt. sistemas, leidžiančias pažangiai valdyti energijos sąnaudas, tačiau daryti jokių kompromisų patalpų klimatui negalime. Situacijos nepakeistų nei sutrumpintas darbo laikas ar panašūs sprendimai, nes kūriniams mikroklimatą reikia užtikrinti visą parą, todėl esame priversti ieškoti būdų padengti kelis kartus padidėjusias elektros sąskaitas.“
Ji teigia, kad pagrindinis dabar kylantis iššūkis – kaip užtikrinti veiklos tęstinumą ir kokybę, išlaikyti dirbančią komandą, kai neproporcinga biudžeto dalimi teks padengti išaugusius energetikos kaštus.
Kalbėdama apie galimas pagalbos priemones, M. Ivanauskienė sako, sieksianti dirbti visomis kryptimis, tačiau pabrėžia, kad tikisi valstybės pagalbos.
„Svarbi ypatingai greita reakcija bei pasitikėjimas. Tikimės sprendimų ar instrumentų, kurie padėtų stabilizuoti situaciją. Tai galėtų būti subsidijos ar kompensacijos, taip pat ir mokestinės lengvatos ar mokesčių atidėjimas. Esame pasiruošę dialogui bei efektyviam darbui“, – teigia sprendimų pasiruošusi ieškoti M. Ivanauskienė.
G. Masteikaitė: „Tikimės, kad kultūra nebus pamiršta“
Lietuvos šokio informacijos direktorės Gintarės Masteikaitės nuomone, sunkus periodas dėl išaugusių elektros kainų prasidėjo jau nuo praeitų metų pradžios, o po Rusijos pradėto karo Ukrainoje situacija tapo kritinė: „Vis didesnė suplanuoto biudžeto dalis skiriama nuomai, transporto išlaidoms, atlyginimams padengti.“
Ji pabrėžia ir atkreipia dėmesį, kad suplanuotos šio rudens veiklos, turės būti peržiūrėtos ir sumažintos, atsižvelgiant į infliaciją ir bendrą kainų, ne tik elektros, augimą. G. Masteikaitė sako, kad tai dar viena krizė, neatsigavus po Covid-19 sukeltų padarinių.
„Kultūros sektorius susidurs su labai rimtais iššūkiais ne tik išlaikant turimas erdves, bet ir siekiant veiklas vykdyti nuomojamose erdvėse. Todėl tikimės, kad galvojant apie bendrus subsidijų ir palaikymo programų paketus kultūrą nebus pamiršta“, – viliasi Lietuvos šokio informacijos vadovė.