Jos teigimu, siekiant, kad kultūros laukas kurtų geriausius kūrinius, jį reikia nuosekliai vystyti ir tam reikalingi labai įvairaus tipo, pavyzdžiui, edukacijos ar idėjų mainų, procesai, patrauklūs produktai bei juos kryptingai vystantys kultūros lauko veikėjai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Per pastaruosius metus Lietuvos kultūros taryba (LKT), kurios strateginės kryptys yra didesnis kultūros prieinamumas, edukacija ir įvairovė, pernelyg susitelkusi į kultūrinių produktų kūrimą ir paramą atskiroms meno sritims, kas strategiškai nesprendžia prieinamumo didinimo klausimo. Deja, LKT nusisuko nuo ilgalaikių vystomųjų procesų, kurie būtų orientuoti į esminių problemų sprendimą“, – sako M. Laužikaitė.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad gyvybingas kultūros laukas neapsiriboja meno produkcijos pristatymu ir sklaida, o visuomenės įtrauktį į kultūros procesus didinančios kultūrinio dalyvavimo formos yra pagrįstos aktyviu veikimu ir refleksija, bendrakūra. Sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu ypač svarbus kultūros lauko gebėjimas atliepti skaudžiausias valstybės problemas, didinti visuomenės solidarumą ir atsparumą, tad strategiškai svarbu, kad kultūros lauke būtų stiprinamos į poveikį orientuotos organizacijos.
Pagal specialią metodiką parengta programa
Kūrybos profesionalus vienijanti asociacija „Kūrybinės jungtys“ devynerius metus įgyvendina išskirtinai kultūros organizacijoms skirtą programą „Atvirumo menas“. Nuo 2016 m. programoje dalyvavo 50 kultūros organizacijų iš įvairių regionų, iš jų trys prisijungė šį rugsėjį, o dar trys tęsia pavasarį pradėtą programą. Didžioji dalis kultūros organizacijų – bibliotekos, kultūros, meno centrai, muziejai, teatrai – iš mažesnių miestų. Skaičiuojama, kad programoje mokėsi beveik 500 kultūros srities darbuotojų.
Neseniai LKT paskelbtame kultūros organizacijų sąraše, kurioms skirtas strateginis 2025–2027 m. finansavimas, „Kūrybinių jungčių“ nebeliko. Pasak M. Laužikaitės, deja, bet nebeliko ir LKT programinio finansavimo krypčių, skirtų kultūros prieinamumo, edukacijos problemoms spręsti.
Rugsėjį prasidėjo paskutinis tokios ilgalaikės ir nuoseklios tęstinės programos „Atvirumo menas“ ciklas. Tikėtina, kad ateityje ji transformuosis, tačiau, atsižvelgiant į finansinę organizacijų padėtį, ja pasinaudoti galės tik pajėgiausios, nacionaliniu mastu veikiančios organizacijos.
„Atvirumo menas“ nėra įprasti teoriniai mokymai. Tai yra unikali kelis mėnesius trunkanti gilius ir ilgalaikius pokyčius atnešanti programa, pagrįsta kūrybinių partnerysčių metodika. Į programą įtraukiami įvairių sričių kūrybinio lauko profesionalai, kurie dalinasi savo idėjomis ir kūrybiniais principais su organizacijų atstovais, vyksta idėjų apykaita tarp skirtingų laukų. Kūrėjai dirba partnerystėje su organizacijomis ir padeda joms surasti savo kelią ir įgyti naujų įgūdžių, kurie reikalingi siekiant pokyčių“, – pasakoja M. Laužikaitė.
Padeda megzti ryšį su bendruomenėmis
Programoje „Atvirumo menas“ iš esmės keičiamas kultūros organizacijos mąstymas ir sprendžiamos esminės problemos – permąstoma veikla, misija visuomenėje, darbuotojų kūrybinis potencialas. Svarbiausias programos elementas – dirbti su bendruomenėmis, tyrinėti auditorijas, tiesiogiai su jomis bendrauti, megzti ryšį ir kurti joms patrauklų turinį.
Kultūros organizacijoms identifikuoti savo veiklą ypač padeda programos metu parengtas Kūrybingos organizacijos žemėlapis.
Pasak dr. Daivos Price, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojos, vienos iš „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ paraiškos organizatorių, įvertinus Kūrybingos organizacijos žemėlapį platesniame kultūros lauko mokymų ir ugdymo programų kontekste, matyti, kad šis įrankis išsiskiria keliais aspektais. Pirma, tai vienintelis Lietuvoje specialiai kultūros organizacijoms sukurtas įrankis, antra, kaip pagrindinė savirefleksijos, diagnostikos ir planavimo priemonė pasitelkiamas kūrybiškumas.
„Kūrybiškumas tampa tarsi katalizatoriumi, padedančiu identifikuoti komandos vidinės dinamikos iššūkius bei santykius su išore – savo auditorijomis (procesas apima tyrinėjimo etapą, žaidimus, vizualizacijas ir kūrybines praktikas). Kartu tai ir planavimo įrankis, leidžiantis inicijuoti naujas veiklos strategijas ir nuoseklius pokyčius. Tai puiki priemonė organizacijai permąstyti savo veiklos būdus ir ieškoti naujų inspiracijų gerinant vidinį ir išorinį organizacijos darbą“, – pastebi dr. D. Price.
Keičiasi darbuotojų mąstymas
Keturis kartus „Atvirumo mene“ kartu su Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka dalyvavusi Jurgita Bugailiškienė pastebi, kad programa keičia žmonių mąstymą. Šiemet tapusi Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos direktore J. Bugailiškienė iš karto nusprendė dalyvauti.
„Apčiuopiamesni rezultatai pastebimi ne iš karto, o bent po 2 metų tyrinėjimo ir praktinės patirties. Kuo ilgiau žmonės dalyvauja, tuo labiau susipažįsta su problematika. Matoma, kaip keičiasi žmonės, jų požiūris, mąstymas, vėliau jau matomi ir strateginiai pokyčiai pačioje organizacijoje. Sudaroma galimybė pažvelgti plačiau, kaip gali efektyviai bendradarbiauti skyriai, keistis žiniomis, idėjomis“, – pasakoja J. Bugailiškienė.
Jos teigimu, pokyčius vėliau pajaučia ir bibliotekos lankytojai, su kuriais mezgamas ryšys ir kuriamos paslaugos atsižvelgiant į jų poreikius.
„Panevėžyje pradžioje dirbome su bibliotekos identitetu, vertybėmis, kitais metais dėmesį skyrėme vienai iš tikslinių auditorijų – regiono bibliotekoms, o po to – kūrėme produktus, paslaugas išskirtai tikslinei grupei. Anykščiuose – priešingai – pradėjome nuo kontakto su rečiausiai bibliotekoje besilankančiomis gyventojų grupėmis. Patys tyrinėjome tikslinių grupių poreikius, lūkesčius, klausėme žmonių, kuriuos stebino, kad kažkas atsižvelgia į jų norus. Iš esmės kuriamas visai kitoks, glaudesnis ryšys su auditorija“, – pasakoja dabartinė Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos direktorė.
Sprendžia strateginius ir kasdienius klausimus
„Kūrybinių jungčių“ strategė Rita Naujokaitytė pastebi, kad „Atvirumo meno“ programoje taikomos metodikos sukurtos būtent kultūros lauko organizacijoms pagal tai, kaip jos veikia, kuria ir kokie profesionalai jose dirba. Tai apima tiek stambias nacionalines organizacijas, tiek mažus regionų muziejus ar kultūros centrus.
„Organizacijos sprendžia savo realius klausimus, problemas, kurios tuo metu joms kyla. Nuo strategijos kūrimo iki konkrečios auditorijos tyrinėjimo, naujos patirties sukūrimo. Yra sėkmingų pavyzdžių, nuo tokių, kai buvo sudarytas organizacijos strateginis planas, iki padalinių bendradarbiavimo problemų sprendimo ar visiškai naujos auditorijos, pavyzdžiui, mieste gyvenančių ukrainiečių, tyrinėjimo ir paslaugos – parodos – sukūrimo“, – pasakoja R. Naujokaitytė.
Svarbus vadovo vaidmuo ir įsitraukimas
Kaip rodo organizacijų analizė, pagrindinės problemos, kurios joms iškyla – vizijos ir strateginės krypties išgryninimas bei auditorijų tyrinėjimas ir joms skirtų naujų, aktualių patirčių kūrimas.
Pasak R. Naujokaitytės, pirmaisiais „Atvirumo meno“ metais organizacijos išreikšdavo norą tyrinėti auditoriją, tačiau visuomet buvo einama giliau į organizacijos veikimą, strategiją. Taip gimė poreikis sukurti Kūrybingos organizacijos žemėlapį.
„Mes išvystėme Kūrybingos organizacijos žemėlapį, kuris leido organizacijai pasižiūrėti į savo veiklą iš įvairių perspektyvų ir tik tuomet pradėti spręsti konkrečią problemą. Per šiuos kelerius metus paaiškėjo, kad organizacijos labai dažnai veikia iš inercijos. Atrodytų daug veiklų, veiksmo, bet mažai permąstoma, kodėl taip daroma, kas iš to, trūksta refleksijos“, – pasakoja „Kūrybinių jungčių“ strategė.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad kiekvienai organizacijai labai svarbus vidinis veikimo mechanizmas – nehierarchinis santykis, demokratinis darbuotojų įtraukimas, bendrakūra. Jeigu to nėra, organizacijai sunku tapti inovatyvia ar kažką keisti savo veikloje.
„Ypač daug ką lemia vadovas ir jo įsitraukimas į mokymosi, tyrinėjimo procesus. Jeigu vadovui atrodo nesvarbu, tai programa tampa mažiau efektyvi, nes pokyčiai organizacijoje vyksta lėčiau“, – ilgametėmis įžvalgomis dalinasi R. Naujokaitytė.
Dr. Daiva Price neabejoja – tai, ar organizacija ilgainiui sugebės sėkmingai kurti naujas auditorijas ir aukštos kokybės patirtį plačiam žmonių ratui, labai priklauso nuo to, ar tie, kurie vadovauja organizacijoms, supranta, kad jie turėtų būti įtraukiančios organizacijos.
„Tyrimai patvirtina, kad norint, jog organizacijos persiorientuotų į platesnę auditoriją, būtina parama iš viršaus (vadovo elgesys) ir vidinės kultūros pokyčiai, pokyčiai organizacijos struktūroje ir visose sistemose, t. y. turi būti kuriama atitinkama kultūra ir etosas. „Kūrybinės organizacijos žemėlapio“ įrankis leidžia apimti 10 visus svarbiausius organizacijos pokyčius įgalinančius elementus“, – pabrėžia ekspertė.
Šį rudenį programoje „Atvirumo menas“ dalyvauja 6 kultūros organizacijos: Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Radvilų rūmų dailės muziejus, viešoji įstaiga Molėtų krašto muziejus, Alytaus kraštotyros muziejus, Lietuvos etnografijos muziejus, Tauragės kultūros centras, Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka.
