Nuostabu, kad L. Cohenas vis dar įrašinėja albumus. Praeityje turėjęs kūrybinių pravaikštų, pastaruosius penkerius metus jis kaip niekad produktyvus: 2012-aisiais pasirodė „Old Ideas“, po poros metų – „Popular Problems“. Ir nė vienam nestinga brandos ir energijos.
Šįkart bardas mums siunčia liūdną žinią. Galbūt ji išsakoma ne taip akivaizdžiai, kaip sumanė Davidas Bowie vaizdo klipe „Lozorius“, bet vis dėlto: L. Cohenas atsisveikina su savo gerbėjais ir sako esąs visiškai pasirengęs susitikimui su Amžinybe.
Dainos refrene skamba žodžiai „Hineni Hineni I‘m ready my Lord“. Hebrajų kalba „hineni“ reiškia „aš pasiruošęs“. Šiais žodžiais Abraomas atsiliepia į Dievo kvietimą paaukoti savo sūnų.
„Esu pasirengęs mirti“, – rugsėjį leidiniui „The New Yorker“ patvirtino ir pats dainininkas. Toks pareiškimas skatina pastaruosiuose L. Coheno darbuose ieškoti laikinumo, baigties apraiškų. Tačiau trubadūras mirtingumo temai albume skiria tiek pat dėmesio, kiek ir dabarties problemoms. Tarkime, religijoms, kurios šlovina meilę, bet kursto konfliktus.
L. Coheno pirmosios dainos „Suzanne“, „So Long, Marianne“ ir „Hey That‘s No Way to Say Goodbye“ pataikė tiesiai į Šiaurės Amerikos dešimtukus, o albumas „I“m Your Man“ užkariavo Europą. Paprastučiai kūriniai padarė milžinišką įtaką milijonams žmonių, muzikai. Tai pripažįsta visos gerbtinos pasaulinio garso grupės. Didžiulį poveikį jis darė ir dainuojamosios poezijos kūrėjams, net jei šie to ir nesuvokė.
Po didelės kūrybinės pertraukos į sceną L. Cohenas grįžo gerokai pasikeitusiu balsu. Galbūt dėl tabako, o gal dėl vyno „Château Latour“, maukto be saiko, jis tapo sodresnis, brandesnis. Dainininkė Suzanne Vega prisimena, kaip kartą L. Cohenas prie viešbučio baseino ją supažindino su naujausia savo daina, gana ilga. Deklamuojant eilėraštį, aplink gultuose jo pasiklausyti susibūrė bikiniais vilkinčių moterų būrelis. Išklausiusi eilėraščio S. Vega atkreipė bičiulio dėmesį į išaugusią auditoriją. Net neapsižvalgęs L. Cohenas pasakė: „Taip atsitinka visada“.
L. Cohenas gimė 1934 metais Vestmonte, angliškai kalbančioje Monrealio (Kvebekas) dalyje, viduriniosios klasės žydų šeimoje. Jo motina Masha Klonitsky buvo iš Lietuvos žydų kilusio rabino, Talmudo žinovo Solomono Klonitsky-Kline duktė. Senelis iš tėvo pusės Lyonas Cohenas, kurio šeima emigravo iš Lenkijos, buvo pirmasis Kanados žydų kongreso pirmininkas. O tėvas, Nathanas Cohenas, laikė didžiulę drabužių parduotuvę ir mirė, kai Leonardui buvo devyneri.
L. Cohenas, ko gero, daugiau gyvai nekoncertuos savo klausytojams. Nebent patiems artimiausiems, visiškai kameriniame renginyje. Poetas ir dainininkas dabar daugiau laiko praleidžia savo namuose, sėdėdamas mėlyname neįgaliojo vežimėlyje. Keliasi anksti prieš aušrą ir rašo. Jo kambaryje – kelios akustinės gitaros, atremtos į sieną, du nešiojami kompiuteriai, sintezatorius, mikrofonas. Gitaros jis imasi nenoriai – gerokai nusilpo viena ranka.
„Šiuo metu jaučiu didžiulį nuovargį. Kartais man tiesiog būtina prigulti. Daugiau groti nebegaliu, ir nugara susilpnėjusi. Dvasiniai reikalai – be priekaištų, dėl to esu labai dėkingas“, – rugsėjį prisipažino naujojo albumo autorius.
Šiame kambaryje buvo nuveikti svarbiausi „You Want It Darker“ darbai. L. Cohenui talkino senas jo bičiulis Patas Leonardas su sūnumi Adamu, naujojo albumo prodiuseriu. Elektroniniu paštu dainininkas savo partneriams siuntė namuose darytus įrašus tolimesniam tobulinimui.
L. Coheną dabar supa šeima, draugai. Ir neužbaigti darbai. Reikia sutvarkyti nespausdintus eilėraščius, pabaigti dainų tekstus – įrašyti arba publikuoti juos. „Didžioji permaina – mirties artumas. Esu tvarkingas žmogus. Jei nespėsiu visko sutvarkyti – irgi ne bėda. Tačiau jaučiu natūralų poreikį pabaigti pradėtus darbus, – sakė L. Cohenas. – Girdžiu Bat Kol, Dievo balsą. Girdžiu, kaip ta kita bedugnė realybė nuolat mane ragina: „Leonardai, daryk, ką privalai daryti.“ Šiuo metu tie žodžiai skamba kaip atjauta. Pagaliau negirdžiu balso, sakančio: „Ir vėl susimovei“. Tai tikra palaima.“
