„Kapinių klubas“ – tai istorija apie moteris, jų jautrią ir tvirtą draugystę, apie troškimą gyventi ir mylėti bei amžiną gyvenimo ir mirties prasmės ieškojimą. Pagrindinius vaidmenis kuria gerai žinomos aktorės: Eglė Gabrėnaitė, Nijolė Narmontaitė ir Elvyra Piškinaitė. Prie jų prisijungia Kristina Andrejauskaitė ir Vytautas Taukinaitis arba Algirdas Latėnas.
„Kapinių klubas“ žiūrovus pasitinka jau ne pirmą sezoną, suburdamas pilnas sales gerbėjų. Spektaklyje paliečiama ne viena svarbi tema, pažįstama kiekvienam: meilė gyvenimui, ilgametės ir tvirtos draugystės matai, bandymas gyventi kitaip, netekus artimo žmogaus. Čia trijų vienišų moterų gyvenimas yra kupinas juoko, ašarų, pykčio ir susitaikymo. Išskirtinę atmosferą ir santykį su publika kuria puikiai žinomų, daugybę metų kartu vaidinančių aktorių grupė.
Aktorė Eglė Gabrėnaitė svarsto, kad šiame spektaklyje nutiko retas stebuklas – aktoriai ir režisierius tiesiog atsidūrė reikiamu metu reikiamoje vietoje. „Aš visą gyvenimą kartoju ir sau, ir studentams: nesvarbu ką, svarbu su kuo. Pamenu, aš savo auklėtojos klausdavau, kodėl ji taip myli mūsų klasę, nes mūsų klasės nuotrauka kabėdavo jos kambaryje, o ji atsakydavo – vaikeliai, jūs man labai gerai sukritot. Manau, kad šiame spektaklyje ir mes taip gerai visi sukritome, kad ir vaidinti nebereikia“, – šypsodamasi pasakoja E. Gabrėnaitė.
Nepaisant spektaklio ilgaamžiškumo, kiekvieną kartą jis šiek tiek kitoks, įgijęs improvizacijos elementų ir naujos patirties. Svarstydama apie ilgametį spektaklio populiarumą aktorė Nijolė Narmontaitė atviravo, kad iš dalies jo sėkmę, greičiausiai, lemia gyvenimiškos ir atpažįstamos temos, kuriose kiekvienas randa kažką artimo ir savo.
Pasak jos, ne vieną kartą po pasirodymo žiūrovai, ypač moterys, yra prisipažinusios: „Šis spektaklis apie mane”. „Ne viena moteris yra prisipažinusi, kad po šio spektaklio susibūrė į klubus, teigė, esą mes nurodėme kryptį, kaip joms gyventi. Esu sutikusi žmonių, kurie šiame spektaklyje lankėsi ir penkis, ir šešis kartus, ir vis tiek sakė kaskart atrandantys naujų detalių. Žinoma, spektaklis gyvas, tad tam tikri niuansai atsiskleidžia nuolat. Tai natūralu“, – mintimis apie spektaklį dalijasi N. Narmontaitė.
Spektaklis kviečia į sudėtingas situacijas pažvelgti šviesiau, taip pat siunčią svarbią žinutę – net sunkiausiosiose situacijose žmogus nelieka vienas. Pasak aktorės Elvyros Piškinaitės, neišvengiamai anksčiau ar vėliau taip nutinka, kad žmonėms gyvenant poroje vienas jų kažkada išeina. „Tuo metu tikriausiai atrodo, kad žmogus su didžiule netektimi, skausmu, lieka vienas, o mes savo spektaklyje parodome šiuos išgyvenimus per šviesesnę prizmę, ne taip stipriai sureikšmintą, mažiau skausmingą kampą. Parodome tris galimus pasirinkimo variantus ir kiekvienas žmogus suranda savo atsakymą. Spektaklio tema artima daugumai žmonių: ir vyresnio, ir jaunesnio amžiaus, juk visaip atsitinka. Spektakliu siunčiama žinutė, kad su mirtimi, netektimi gyvenimas nesibaigia ir žmogus turi atrasti būdų kaip gyventi toliau. Juo tarsi sakoma – tu ne vienas, žmogaus, savo skausme, ne vienas su netektimi, ir mes tokios, tik viena prisitaikė taip, kita kitaip“, – kalba aktorė.
Ne mažiau svarbi komedijoje gvildenama įdomi, šių dienų žmogui patrauki ir artima tema. Pasak aktorės Kristinos Andrejauskaitės, nūdienoje regima nedaug spektaklių kuriuose nagrinėjamos temos jaudintų žiūrovą, ypač vyresnio amžiaus. „Spektaklyje kalbama apie vienatvę, gyvenimą palaidojus artimuosius. Visi žmonės savitai yra to spektaklio dalyviai, nes dažnas per savo gyvenimą yra netekęs brangių žmonių. Į spektaklį atėję tiek vyrai, tiek moterys susigraudina ir ne todėl, kad būtinai reikėtų verkti. Tačiau tema yra labai skaudi, artima mums visiems. Nepaisant to, greta tragedijos eina komedija. Ir per laidotuves gali būti komiškų situacijų. Spektaklyje atsiskleidžia atpažįstamos ir bendražmogiškos temos, o žiūrovas to yra pasiilgęs. Gerai ir nuoširdžiai vaidina aktorės. Kartu ir gera, ir graudu, ir juokinga. Mes jau daug metų vaidiname kartu, senstame, keičiamės, tad vadinant atsiranda naujų gaidelių, improvizacijų. Įdomu stebėti koleges“, – atvirauja aktorė Kristina Andrejauskaitė.
Nors tema gana rimta, spektaklis nebus nei liūdnas, nei niūrus, o tiksliau bus pilnas ir juoko, ir ašarų. Kviečiame susitikti lapkričio 22 d. Šiaulių kultūros centre, gruodžio 3 d. Panevėžio bendruomenių rūmuose ir gruodžio 7 d. Kaune, Girstučio kultūros rūmuose.