Laisvalaikis – (ne)karantinas. Kokius filmus ir knygas rekomenduoja Goda Lukaitė?

Šiuo metu tapytoja Goda Lukaitė intensyviai ruošiasi savo būsimos parodos „Arkos“ galerijoje atidarymui, kuris įvyks jau greitai – balandžio 2-ąją. Tad dabar daugiausiai savo laiko, prisipažino ji, skirianti tapybai. Šia ekspozicija autorė sieks perteikti dvasinės, mentalinės ir fizinės kelionės įspūdį. Apie gamtoje besiblaškančią sielą, ramybės paieškas, kelionę savęs pažinimo link – pasakos vaizdai iš G. Lukaitės drobių. O šiandien tapytoja sutiko pasidalinti patikrintais laisvalaikio atradimais – pamėgtais skaitiniais, filmais, mėgstamos muzikos garsais.

Pradėtų skaityti knygų sąrašas ilgėja

Surengti parodą po ilgai užsitęsusio karantino – kūrėjai tikra šventė. „Tikiuosi, tiems žmonėms, kurie ateis pasižiūrėti, taip pat bus geras, naudingas laikas, aplinkos pakeitimas, minčių prablaškymas“, – sakė G. Lukaitė.

Tad, ką veikti ateinantį savaitgalį – abejonių nebekyla. O kol laukiam parodos, ką gi paskaityti? G. Lukaitė pripažino, – pradėtų skaityti knygų sąrašas ilgėja.

„Vienu metu esu pradėjusi net kelias knygas. Manęs laukia Irvino Davido Yalomo „Meilės budelis“, menininko Andy Warholo biografija, Marinos Abromovič „Eiti kiaurai sienas“. Bet, kai atidarysiu parodą ir bus daugiau laiko, reikės nurimti – pasiimsiu vieną knygą, ją perskaitysiu ir tik tada griebsiu sekančią“, – planavo G. Lukaitė.

Gerai, kai jau turi „laukiančių“ knygų, tačiau išsirinkti jas, taip pat ne mažiau dėmesio reikalaujantis dalykas. G. Lukaitė pasakojo nemažai gero turinio randanti naršydama internete.

„Jei sudomina – pasidarau ekrnao nuotrauką, laikui einant jų prisikaupia nemažai, tada atsirenku. Taip pat, žinoma, svarbios šeimos, draugų rekomendacijos. Dažniausiai tarpusavyje stengiamės dalintis gerais, patikusiais dalykais“, – kalbėjo pašnekovė.

Lengviausiai G. Lukaitei skaitosi ir labiausiai „kabina“ romanai, nors tikino, mėgstanti įvairią literatūrą.

„Patinka menininkų biografijos, literatūra savęs pažinimui, psichologinės knygos. Tačiau jas skaityti reikia didesnio susikaupimo, visiškos tylos. Manau, nemažai žmonių man pritartų, jog skaityti tikrai ne visur pavyksta“, – šypsodamasi sakė menininkė.

Kaip neužmirštamą spaudą viduje palikusi knyga G. Lukaitei įstrigo Jurgio Kunčino „Tūla“.

„Pirma mintis – tiesiai į širdį. Atsimenu, kaip stebuklingai keistai jaučiausi skaitydama ją. Nepaprastai patiko skaityti ir mintimis vaikščioti po senąjį Vilnių, viską įsivaizduoti“, – įspūdžiu pasidalino ji.

Pasisekė daugiau pabūti gamtoje

Per pirmąjį pavasarinį karantiną G. Lukaitei pasisekė daugiau pabūti gamtoje. „Galiu sakyti, kad atradau miškus, pievas, ežerus. Kalbant apie kultūrą – atradau „Žmonės cinema“ platformą. Pirmas pažiūrėtas filmas buvo Kirilo Serebrenikovo „Leto“, pažiūrėjus filmą ir rusų roko grupę „Kino“ iš naujo atradau“, – apie atradimus prabilo kūrėja.

Karantino metu gan nemažai atsirado virtualių renginių, filmuotų spektaklių. Tačiau G. Lukaitei šiuo laiku filmuotų spektaklių neteko žiūrėti.

„Oskaro Koršunovo „Išvarymas“ paliko neišblėstantį įspūdį, nors jį mačiau prieš turbūt jau kokius septynerius metus. Vaidyba, muzika, viskas. Šiaip mėgstu žiūrėti, kai mano sesė vaidina (aktorė, dainininkė Austėja Lukaitė – aut. past.). Nueiti į teatrą yra visas malonus procesas. Būti ten, jausti aplinką. Ekranas labai daug atima“, – liūdną tiesą konstatavo pašnekovė.

Tapytoja klausosi įvairios muzikos – patinka post-punk estetika, jaučia nostalgiją „grunge “ roko laikams. „Eddie Vedderio balsas visada ramina, didžioji dalis seno roko, mylimi „The Doors“. Kaip menininkas labai patinka Nickas Cave'as. Pastaruoju metu draugo dėka atradau „Radiohead“, Thomo Yorke'o muzikos gylį. Iš naujesnių – prancūzai „La femme“, „The Dø“. Taip pat „Still corners“, „Tame Impala“. Neužmirštamas koncertas – „Depeche Mode“, Vingio parke 2013-aisiais. Mėgstama muzika, po atviru dangumi, tikras festivalis vidury miesto. Buvo labai gera atmosfera“, – prisiminė kūrėja.

Jei įtraukia serialas – sunku sustoti

Na, kol apie koncertus galime tik pasvajoti, gerų emocijų galima pasisemti iš kasdienine rutina tapusių serialų. G. Lukaitė renkasi turinčius mistikos, paslapties, pasakojančius įtraukiančią istoriją.

Vienas mylimiausių serialų – „Twin Peaksas“. „Nuotaika, laikmetis, istorija, serialo estetika. Taip pat „Lost“. Jei iš naujesnių – panašų jausmą turi vokiečių serialas „Dark“. Čia jau nieko naujo nebepasakysiu, bet taip pat labai patiko „Sostų karai“ bei „Vikingai“. Su serialais stengiuosi elgtis atsargiai, nes jiems kartais ribos nėra, jeigu labai įtraukia, sunku sustoti“, – kalbėjo menininkė.

Prie mėgstamiausių režisierių ji priskyrė Davidą Lynchą, Gasparą Noe, Jimą Jarmuschą, Leosą Caraxą, Wimą Wendersą.

„Jie visi skirtingi, bet ir mano skonis platus. Nemažai filmų yra palikę didelį įspūdį, net sunku išsirinkti. Jau minėto W. Wenderso „Paryžius. Teksasas“, „Dangus virš Berlyno“. Iš naujesnių filmų patiko „Dar po vieną“, režisuotas Thomo Vinterbergo“, – vardijo G. Lukaitė.

Kalbėdama apie virtualias kino festivalio platformas, menininkė užsiminė, kad prieš maždaug šešerius metus jai teko dirbti „Skalvijos“ kino teatro kasoje.

„Gerai atsimenu festivalių jausmą kino teatre. Atidarymų džiugesį, žmonių būrius, tikra šventė, ir žmonėms to tikrai trūksta. Tačiau mane džiugina, kad alternatyva yra ir galime sudalyvauti festivalyje net neišėjus iš namų“, – pažymėjo ji.

Turi aiškų tikslą

Tarp abiejų karantinų G. Lukaitei pavyko aplankyti nemažai parodų. Ji išskyrė savo bičiulių, menininkių parodas – Dalios Juodakytės „Hedonisto užrašai. XI XII“, kuri vyko galerijoje „Galera“ (autorė tuomet pristatė ne tik savo, bet ir žmogaus, kurio niekas nėra matęs, Dovydo Tylos kūrybą) ir tapytojos Adelės Liepos Kaunaitės – veržlios, gyvos tapybos ekspoziciją „Meilės mašina“, „Arkos“ galerijoje. Liko aplankyta ir meno mugė „Art Vilnius“.

„Spėjau ir pati sudalyvauti atidėtoje parodoje. Buvo išleistas tradicinis jaunųjų menininkų – rašytojų ir dailininkų kūrybos rinkinys „Literatūrinės slinktys”, kurį sudaro penkios knygelės viename aplanke. O tarpkarantininiu laikotarpiu surengta ir paroda Mickevičiaus bibliotekoje“, – pasakojo jaunosios kartos tapytoja.

Per šį karantiną G. Lukaitė tvirtino turinti labai aišku tikslą – ruoštis parodai. „Galbūt, kai turi tikslą, yra lengviau. Kai pasineri į kūrybą kartais ir pamiršti, kas vyksta aplinkui. Kai nekuriu, stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, vaikštant. Buvimas gamtoje, jos suvokimas – prasmingas laisvalaikis“, – įsitikinusi kūrėja.

Pirmiausia, ką G. Lukaitė norėtų patirti po karantino – pabūti su šeima, apsikabinti. „Po to keliauti po visas pasaulio galerijas. Tada į Norvegijos kalnus ir Islandijos lygumas“, – pasvajojo ji.