Laisvalaikis – (ne)karantinas. Kokius filmus ir knygas rekomenduoja Kotryna Vaitekūnaitė-Jonušienė?

Žmogaus ir papuošalo santykis su kūnu tapo bene svarbiausia Kotrynos Vaitekūnaitės-Jonušienės kaip menininkės užduotimi, nagrinėjimo objektu. Jaunosios kartos juvelyrė savos kūrybos liniją apibūdina vos dviem žodžiais „Kūno kūnui“. Menininkei yra tekę organizuoti kūrybines dirbtuves, kuriose ji dalindavosi paslaptimis, kaip patiems pasigaminti papuošalus. Na, o šiandien, kol dar tokia veikla dėl karantino nėra galima – pokalbis su K. Vaitekūnaite-Jonušiene apie įdomiausias knygas, filmus, serialus ir kitokias laisvalaikio praleidimo formas.

Gerų emocijų netrūksta

Įkvėpimo K. Vaitekūnaitė-Jonušienė pasisemia iš aplinkos, kelionių, aplankytų naujų vietų, galerijų. Noras kurti, pasak pašnekovės, dažniausiai atsiranda iš gerų emocijų. Jų netrūksta – Kotryna mėgsta gamtą, važinėtis dviračiais, kalnų žygius... Vilniuje vis dar randa neaplankytų vietų.

Be to, menininkė turi savo mėgstamus autorius, režisierius, stebi, domisi jų kūryba. Dažnai būna, kad įdomesnio turinio rekomendacijų sulaukia iš draugų.

Šiuo metu juvelyrė skaito Kristinos Sabaliauskaitės knygą „Danielius Dalba ir kitos istorijos“.

„Mėgstu įvairaus žanro knygas – romanus, autobiografinius, filosofinius leidinius. Patiko Thomas Bernhard „Senieji meistrai“, Patti Smith „Tiesiog vaikai“, Axel Munthe „Knyga apie San Mikelę“, – vardijo pašnekovė.

Per pirmąjį karantiną, K. Vaitekūnaitė-Jonušienė pasakojo, tiesiog leidusi laiką namuose.

„Ilsėjausi, nebereikėjo niekur skubėti. Vasarą, karantinui pasibaigus, norėjosi kažkiek pakeliauti, pasivažinėti po Lietuvą, aplankyti naujas vietas. Rudenį, prasidėjus antrajam karantinui, daugiausiai laiko skyriau darbams, kūrybai, įsirengiau savo naują juvelyrikos studiją, todėl veiklos turiu pakankamai“, – patikino menininkė, neturinti laiko nuobodžiauti.

Dažniau renkasi tylą

Filmuotų spektaklių, tikino ji, nežiūrinti, atviravo mananti, kad jie neperteikia to jausmo, koks būna žiūrint spektaklį gyvai. Į muzikos pasaulį taip pat pasineria retokai – dažniau renkasi tylą, bet pastaruoju metu kartais klausosi Marie Davidson, „Chromatics“, „Unkle“.

Vienas paskutinių žiūrėtų serialų, kuris labiausiai įsiminė – „The end of the f***ing world“.

Kaip ir daugeliui, patiko „Twin Peaks“, mėgsta pasižiūrėt „South Park“.

Patinka Yorgos Lanthimos filmai „Dogtooth“, „The Lobster“, „The Killing of a Sacred Deer“.

Režisierių Gasparo Noe, Larso Von Triero, Guy Ritchie filmai.

„Taip pat patiko Auksine palmės šakele apdovanotas filmas „The Square“, drąsaus požiūrio į šiuolaikinį pasaulį drama „Taxidermia“. Naudojuosi virtualiomis kino festivalio platformomis, dauguma atrastų įdomių filmų būtent ir buvo iš ankstesnių metų „Kino pavasario“, „Scanoramos“ festivalių programų“, – sakė menininkė.

Toliau nuo namų

Viena parodų, kurioje prieš karantiną K. Vaitekūnaitė-Jonušienė lankėsi ir pati dalyvavo – tarptautinė šiuolaikinio metalo meno bienalė „METALOfonas: Muziejus“.

„Paroda vyko Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, neįprasta vieta juvelyrikos parodai, manau, tokia aplinka, atmosfera daug įdomiau nei tradicinė galerija. Nors pati dirbu būtent su tauriaisiais metalais, parodoje man buvo įdomiausi kolegų darbai, kuriuose naudojama vis daugiau neįprastų medžiagų, kartais sunku iš kart suprasti iš ko darbas sukurtas“, – dalijosi įspūdžiais K. Vaitekūnaitė-Jonušienė.

Po karantino, prisipažino kūrėja, norėtų pakeliauti, nuvykti ten, kur planavo dar prieš prasidedant pandemijai – arba tiesiog išvykti atostogauti kažkur ilgesniam laikui, toliau nuo namų.

Nuo 2011-ųjų Kotryna dalyvauja grupinėse parodose, juvelyrikos meno simpoziumuose, rengia personalines parodas. Jos kūryba įvertinta įvairiuose šiuolaikinės juvelyrikos konkursuose. Prieš keletą metų laimėjo jaunojo menininko stipendiją.