Parama „Laisvės kelią“ pasiekė ne tik iš valstybių, kuriose išeivių iš Lietuvos yra ypač daug, bet ir iš tokių tolimų ir net egzotiškų šalių, kaip Naujoji Zelandija, Kinija, Bolivija, Jungtiniai Arabų Emyratai. Daugiausia rėmėjų lietuvių tautybės, tačiau yra ir nemažai kitų tautybių žmonių.
Kiekvieno asmens ar šeimos, prisidėjusios prie „Laisvės kelio“, vardas ir pavardė ar šeimos pavardė įspaudžiama plytoje, iš kurių ir bus sumūryta skulptūra. Gegužės pabaigoje buvo išdegtos pirmosios trispalvės skulptūros plytos, o statybos darbus planuojama pradėti birželio pabaigoje.
„Laisvės kelias“ – tai kovos už nepriklausomybę atminimas ir laisvės bei piliečių iniciatyva kuriamas vienybės simbolis ateities kartoms. Tai – raginimas nepamiršti vienybės idėjų, padėjusių Lietuvai išsikovoti laisvę.
„Visada geriau, kai patriotizmas išplaukia iš pačių piliečių, o ne privaloma tvarka per valstybines šventes ant pastatų iškeliamos trispalvės“, – sako „Laisvės kelio“ iniciatyvinės grupės narys Marijus Mikutavičius.
Skulptūroje bus įamžinti ir iškilių Lietuvos asmenybių, Sąjūdžio ir Baltijos kelio dalyvių, prisidėjusių prie projekto, vardai. Tarp jų – Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo, Sąjūdžio dalyvio Algirdo Kaušpėdo, dainininko Andriaus Mamontovo ir kitų žymių meno, politikos ir verslo atstovų, visuomenės veikėjų vardai.
Projektas „Laisvės kelias“ yra įtrauktas į Lietuvos valstybės atkūrimo paminėjimo remtinų renginių planą, projektui patronažą suteikė Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
Pritarus Vilniaus miesto plėtros departamentui, skulptūra iškils Konstitucijos prospekto ir Geležinio vilko gatvių sankirtoje palei transporto žiedą. „Laisvės kelią“ planuojama atidengti šių metų rugpjūčio 23 dieną minint Baltijos kelio 21-ąsias metines.