„Kai man buvo šešiolika ar septyniolika metų, pamačiau trumpą „Parko“ ištrauką ir pagalvojau, kad kada nors būtinai šoksiu šiame spektaklyje. Deja, nebuvo lemta, bet dabar galiu suteikti tokią galimybę mūsų trupės artistams. Per du mėnesius, kol Vilniuje buvo statomas šis baletas, akivaizdžiai ūgtelėjo šokėjų meistriškumas. Labai džiaugiuosi, kad ir pats choreografas A. Preljocajas rado savaitę laiko čia padirbėti: trupei tai neįkainojama patirtis, kurią prisiminsime dar labai ilgai.
Žinote, mano kabinete teatre yra balkonėlis, iš kurio matyti, kas vyksta baleto repeticijų salėje. Kai iš jo slapta stebėjau, kaip A. Preljocajas repetuoja finalinį „Parko“ duetą, supratau, kad vyksta stebuklas tikrąja to žodžio prasme. Muzikos ir minties vibracijos šiame duete judesiu perteikiamos taip tiksliai ir jautriai, kad pats išgyvenau seniai nepatirtą džiaugsmą. Tikiuosi, jį patirs ir „Parko“ žiūrovai, kuriems atsivers vienas įspūdingiausių, gražiausių ir reikšmingiausių šio laikmečio spektaklių“, – neslepia savo susižavėjimo LNOBT baleto meno vadovas Martynas Rimeikis.
Baletas – tarsi jūros kriauklė
Pats A. Preljocajas teigia, kad prieš 30 metų sukurtas „Parkas“ – tarsi tuščia kriauklė, kurią šokėjams tenka vis iš naujo pripildyti.
„Šio spektaklio tema amžina – tai meilė ir pasipriešinimas jai. Matome kurtizanių vilionių kupiną pasaulį ir du jaunus žmones, kurie tarsi iriasi prieš visuomenės papročių tėkmę. Kiekvienas iš trijų spektaklio veiksmų baigiasi pagrindinių veikėjų duetu, turinčiu vis kitokią reikšmę: pirmajame veiksme – pažinties, susitikimo, antrajame – pasipriešinimo gimstančiam jausmui, o trečiajame – atsisveikinimo, įsiliepsnojusių jausmų atsisakymo“, – aiškina visame pasaulyje žinomas choreografas iš Prancūzijos.
Gerokai anksčiau, nei A. Preljocajas, į Vilnių repetuoti su LNOBT šokėjais atvyko choreografo asistentė Naomi Perlov Chen.
„Dirbti kaskart su vis kitos kultūros šokėjais prilygsta praturtinančiam nuotykiui. Susiduria du pasauliai: choreografo sukurtasis ir tas, kuriame gyvenate jūs. Atsižvelgdami į tai, pabrėžiame vis kitus seniai sukurto baleto aspektus. Atvykusi čia, sutikau šokėjus, kurie yra labai motyvuoti, muzikalūs ir puikiai techniškai pasirengę“, – teigia geriausiai Lietuvos baleto trupę pažinusi viešnia.
Gražiausias Paryžiaus baletas
„Mano nuomone, tai gražiausias baletas, kada nors sukurtas Paryžiuje, o baletų, kaip suprantate, ten pastatyta labai daug. Mano darbas čia buvo pasakyti LNOBT orkestro muzikantams: „Įsivaizduokite, kad vėl esate septyniolikmečiai, nejaučiantys skirtumų tarp potraukio ir meilės...“ Ir jie sutiko žaisti pagal tokias taisykles. Mes netgi LNOBT orkestrinę šiek tiek kilstelėjome, kad emocionalūs W. A. Mozarto muzikos niuansai salėje kuo aiškiau girdėtųsi“, – pabrėžia premjeros muzikos vadovas ir dirigentas Yannis Pouspourikas.
Premjerinius baleto spektaklius diriguos ne tik jis, bet ir jaunas lietuvių dirigentas Adomas Morkūnas-Budrys.
Baleto scenografijos dailininkas Thierry Leproust’as neslepia, kad iki šiol didžiuojasi prieš tris dešimtmečius sukurtomis „Parko“ dekoracijomis: „Jos – griežtos ir modernios, leidžiančios dirbti žiūrovo fantazijai, turinčios tik lengvas nuorodas į išpuoselėtus XVII–XVIII a. rūmų parkus. Jos atspindi W. A. Mozarto muziką ir tuo pačiu atskleidžia prieštaravimą su spektaklyje vaizduojamu laiku. Kartu su A. Preljocaju pastatėme jau 11 spektaklių, todėl abu jaučiamės tarsi kūrybos broliai“.
Pritrenkiančios kokybės spektaklio kostiumus sukūrė kiek anksčiau Vilniuje viešėjęs garsus viso pasaulio aukštuomenės ir garsenybių stiliaus kūrėjas Hervé Pierre’as.
Premjerinius „Parko“ spektaklius Vilniuje atliks du šokėjų duetai: tai Julija Stankevičiūtė ir Jonas Laucius, o taip pat Nora Straukaitė ir kviestinis kinų kilmės solistas Jinhao Zhang iš Bavarijos valstybinio baleto trupės.
„Parko“ premjera LNOBT scenoje – jau birželio 15-ąją. Teatro žiūrovai turės galimybę gėrėtis šiuo baletu ir kitą savaitę, o nesuspėję galės įsigyti bilietus į lapkritį numatytus „Parko“ spektaklius.
