„Dešimtmetis yra proga ir permąstyti: ką ir kodėl leidžiame, apie ką apskritai yra leidyba ir kuo ypatingas šis verslo medelis. Man atrodo, leidyba yra reputacijos verslas, kuriam užaugti ir sukurti minimalų finansinį stabilumą užtrunka apie 10-15 metų, o ypač jei tai kultūrinė leidykla, atidžiai atsirenkanti kiekvieną knygą ir kurianti savitą braižą ar netgi savitą pasakojimą, įvedant naujas temas ar nekonvencinius autorius į esamą kultūros lauką“, – mintimis dalinasi leidyklos įkūrėja ir vadovė Ūla Ambrasaitė.
Finansiškai leidyba yra rizikingas verslas, kaip mini ir industrijos ikona italų leidėjas Roberto Calasso, pagal Europos leidėjų federacijos statistiką, 1 knyga iš 10-ies yra pelningas bestseleris, 2 knygos padengia gamybos išlaidas, 7 – nuostolingos. Šiuo požiūriu į leidyklą, atrodo, tikslingiausia žvelgti kaip į rizikos kapitalo fondą, kuris investuoja į ateities intelektualines idėjas. Ir nors finansinius nuostolius leidėjui dažnai atperka vidinis prasmės jausmas, tačiau suvaldyti pinigų srautus ir rizikas yra bene didžiausias pradedančių leidėjų iššūkis.
„Simptomiška, kad leidyboje šį iššūkį įprasta nuvertinti, nes juk svarbiausia turinys, knygų kokybė, komunikacija ir visa kita, kas yra matoma ir kuria leidyklos veidą, vienija pasirodančias knygas. Būtent pagal reputaciją ir veidą leidyklą renkasi autoriai ir leidybos partneriai, be to, vis dažniau ir skaitytojams tampa svarbu, kokia leidykla yra už knygos, nes tai ir turinio kokybės ženklas. Tačiau labai retai skaitytojai ir autoriai, leidybos partneriai ir netgi patys leidėjai susimąsto apie tai, kiek kainuoja šis veidas – t.y. kiek kainuoja parduoti knygą? Kiek iš tikrųjų kainuoja išleisti knygą? Todėl šiemet nusprendėme, kad yra vertinga pasidalinti tiek savo vieša veiklos ataskaita, tiek ir vidiniais finansiniais rodikliais apie knygos kainą, jos gamybos ir pardavimo sąnaudas. Dalintis šiais skaičiais nėra įprasta leidybos industrijoje, tačiau manau, kad tai yra svarbu keliais aspektais: skaidrumas kuria pasitikėjimą, skaidrumas kuria prasmingas partnerystes, tai kartu ir galimybė filantropinio investavimo vystymui bei skaitytojų smalsumo patenkinimas“, – kalba Ū. Ambrasaitė.
„Lapas“ veiklos ataskaitoje galima rasti informaciją apie leidyklos pajamas, paramą, knygų pardavimo sąnaudas, leidyklos pagrindines kryptis bei renginius.
„Dalindamiesi šia detalia ataskaita rizikuojame pasirodyti nekonkurencingi, tačiau tikiu, kad kultūros lauke svarbiausia yra turinys ir kokybė, ir labai mažai kalbama apie to kainą. Galbūt mūsų pasidalinimas paskatins kitus leidėjus pasiskaičiuoti, ir, svarbiausia, partnerius ir finansavimo skirstymo ekspertus geriau suvokti kultūrinės leidybos ekonomiką. Taip pat tikiuosi, kad skaitytojai vis dažniau atkreips dėmesį į leidyklas ir pamatys leidėjus kaip aistringus idėjų kolekcionierius, smarkiai finansiškai rizikuojančius, kad visuomenei pristatytų jiems rezonavusias knygas“, – pasakoja Ū. Ambrasaitė.
Išsamią leidyklos „Lapas“ ataskaitą rasite čia.
