Alice Hoffman „Praktinė magija“ (vert. Akvilina Cicėnaitė)
Daugiau nei du šimtus metų Ovensų šeimos moterys būdavo kaltinamos dėl visko, kas tik miestelyje nutikdavo blogo. Ši dalia nuo mažens lydi ir seseris Džilianą su Sele – skirtingas kaip diena ir naktis. Vaikai mokykloje jas pravardžiuoja raganomis ir nieko čia keisto: mergaites niūriame name augina visuomet juodai vilkinčios tetos, į kurias miestelio moterys kreipiasi pagalbos, kai meilės reikalai rodosi beviltiški...
Tais vakarais, kai danguje kildavo oranžinės spalvos mėnulis ir kuri nors moteris virtuvėje liedavo ašaras, Selė ir Džiliana, sukabinusios mažuosius pirštelius, prisiekdavo, kad niekada nesileis užvaldomos aistrų. Kultinis 1998-ųjų filmas „Praktinė magija“, kuriame vaidino Sandra Bullock ir Nicole Kidman, atgyja knygos pavidalu!
Ignas Staškevičius „Pasaulis jų akimis“
Tai – jau antroji rašytojo, tinklaraštininko „Maratono laukas“ autoriaus ir verslininko Igno Staškevičiaus pokalbių knyga. Joje iškilios meno, mokslo ir dvasinio pasaulio asmenybės dalijasi savo įžvalgomis ir svarstymais, kuriuose atsispindi jų ne vienus metus trunkantys tyrimai, praktiniai stebėjimai ir gyvenimiška patirtis.
Knygos geografija plati – aprėpianti nuo Lietuvos iki Bostono, Jeruzalės ir Ženevos, o joje perteikiama išmintis sujungia Rytų ir Vakarų kultūras. Įdomu aptikti, kad budistą ir astrofiziką, operos solistę ir neuromokslininkę jaudinantys klausimai dažnai persipina, o išsakytos mintys tarsi aidas atkartoja viena kitą. Šie žmonės diskutuoja pamatiniais klausimais: iš kur mes atėjome ir kas bus po mirties? Kiek gyvenime lemia atsitiktinumas, o kiek – griežti dėsniai? Ar egzistuoja laisva valia?
„Žmogui prigimta yra būti gynybinėj situacijoj savo pačios arba savo paties atžvilgiu, užtat kito klausimas tave gali išvesti ir pastatyti ten, kur jokiu kitu būdu neatsidurtum, ir atsakyti taip, kaip nesitikėjai atsakysianti. Va tokio netikėtumo reikia. Gyvas pokalbis – tai netikėtumas. Aš neturiu žinoti, ką aš atsakysiu, iš tiesų aš ir nežinau.“ – Viktorija Daujotytė-Pakerienė.
Jasper DeWitt „Pacientas“ (vert. Jurga Brastavičiūtė)
Jaunas, ambicingas gydytojas Parkeris H., neseniai pradėjęs dirbti psichiatrijos ligoninėje ir ėmęsis gydyti paslaptingą, itin pavojingą pacientą, siaubingai apsiriko...
Išsigandusi ir viltį praradusi ligoninės direktorė laiko pacientą izoliuotą, o darbuotojams, dėl jų pačių gerovės, tik retsykiais leidžia jį lankyti. Ji įsitikinusi, kad išleidus Džo iš ligoninės padariniai visuomenei būtų neprognozuojami. Parkeris pasiryžta imtis gydyti šį ligonį, tačiau nuo pat pirmojo jųdviejų susitikimo situacijos kontrolė jam slysta iš rankų. Per daug savimi pasitikinčiam gydytojui kyla vis daugiau klausimų, o atsakymai pasirodys visiškai netikėti ir neįtikėtini, peržengiantys visas pažįstamos realybės ribas, verčiantys abejoti, kas yra tikra, o kas – tik iliuzija.
Tracy Chevalier „Mergina su perlo auskaru“ (vert. Darius Kaunelis)
Grėtė, šešiolikmetė iš neturtingos šeimos, pradeda dirbti kambarine olandų dailininko Jano Vermerio namuose. Svarbiausia jai tekusi užduotis – tvarkyti žymiojo tapytojo studiją. Ilgainiui mergina tampa ne tik dailininko pagalbininke, bet ir modeliu.
Tai subtilus ir intriguojantis pasakojimas apie kontrastingą neturtingųjų ir pasiturinčių menininkų pasaulį. XVII a. olandų aukso amžiaus dailininkas Janas Vermeris ir bene žymiausias jo paveikslas „Mergina su perlo auskaru“, nutapytas 1665 m., iki šiol išlieka mįslė: paslaptinga merginos išraiška ir neatskleista jos tapatybė kursto įvairias teorijas, o kai kurie šį kūrinį netgi prilygina Leonardo da Vinčio „Mona Lizai“. Rašytoja Tracy Chevalier, įkvėpta paslaptingojo paveikslo, audžia nepaprasto grožio pasakojimą apie tai, kaip galėjo gimti vienas garsiausių šedevrų per visą istoriją.
Nicky Pellegrino „Dalelė manęs“ (vert. Dalia Žukauskienė)
Vivi Palmer gimė su širdies yda, tad nuo mažens žino, ką reiškia kasdien kovoti už gyvenimą. Gavusi donoro širdį ji gauna antrąjį šansą gyventi, tačiau neišnaudoja jo iki galo: nei darbe, nei romantiniuose santykiuose, kol vienas susitikimas apverčia merginos gyvenimą aukštyn kojomis.
Greisė – motina sūnaus, kurio gyvenimą pačioje jaunystėje nutraukė brutali nelaimė. Sugniuždyta moteris nusprendžia paaukoti berniuko organus, tačiau begalinis sūnaus ilgesys diena iš dienos nemąžta. Ji nusprendžia surasti visus, kam atiteko dalelė Džeimio, – gal taip skausmas kiek apmalš?
Tai knyga, kurioje rasite visas gyvenimo spalvas: nuo gėlos ir netekties skausmo iki begalinio džiaugsmo ir laimės.
Glenn H. Mullin „Gyvenimas mirties akivaizdoje“ (vert. Algirdas Kugevičius)
Tibetietiška požiūrio į mirtį tradicija skiriasi nuo vakarietiškosios. Į kasdienį gyvenimą Tibeto budistai įtraukia mirties meditaciją, nes tiki, jog sąmoningai suvokdamas savo laikinumą žmogus gyvena laimingai ir prasmingai. Bėgant amžiams, tibetiečiai sukaupė daug įdomios ir vertingos išminties apie mirtį. Išsaugotuose senuosiuose veikaluose gausu poezijos ir prozos, maldų bei praktinių patarimų, kaip rūpintis mirštančiaisiais. Knygą „Gyvenimas mirties akivaizdoje“ sudaro svarbiausi Antrojo, Septintojo ir Tryliktojo Dalai Lamų, taip pat Tertono Karma Lingpa apmąstymai. Juose pristatomos pasiruošimo mirčiai meditacijos, dalijamasi įkvepiančiais pasakojimais, kaip mirtį pasitiko šventieji ir jogai, bei žiniomis apie proto treniruotes, padedančias mirties akimirką perkelti sąmonę.