Katedros aikštėje prie Gedimino paminklo ir varpinės, Sireikos, Odminių skveruose ir Pilies gatvėse vyko folkloro ansamblių pasirodymai. Nepabūgę lietaus etnografiniais kostiumais ir kasdieniais drabužiais pasipuošę muzikantai į šokio sūkurį viliojo ir eilinius praeivius, ir turistus, ir dainuojančius šventės dalyvius. Gerą nuotaiką kūrė žinomais ir retai girdimais instrumentais atliekama muzika. Buvo galima pasiklausyti ne tik muzikos, bet ir keistos šnektos. Atvykėliai iš Mažosios Lietuvos praeivius prabilo Vilniaus praeiviams negirdėta tarme.
Nuo vidurdienio sostinėje vyksta orkestrų pasirodymai. Vilniaus rotušėje koncertuoja pučiamųjų orkestras „Dūdų fiesta“, nuo muzikantų linksmumo ūžia Mokytojų namų kiemelis. Gedimino kalno papėdėje įsikūręs Jomarkas kviečia įsigyti liaudies dirbinių ir skanumynų.
Žanrai, kurie nepakliuvo į Dainų dieną, bus atliekami Vilniaus bažnyčiose. Po pietų Šv. Jonų bažnyčioje prasidės tikras „Akordeonų šėlsmas“ – akordeonininkų orkestrų
koncertas. Vakare Šv. Kotrynos bažnyčioje vėl liesis balsai – čia vyks chorų pasirodymai „Tu mums viena, Lietuva, esi“. Kolektyvų koncertai Vilniaus bažnyčiose – šių metų šventės naujovė.
Lietuvos moksleivių dainų šventėje laukia dar du dideli renginiai. Liepos 8 dieną „Siemens“ arenoje vyks Šokių dienos renginys „Mano žemė“. Pagrindinė idėja – atskleisti augančio, bręstančio žmogaus ir gamtos sąsajas praeityje, dabartyje ir ateityje. Moksleiviai šoks liaudies, klasikinius ir šiuolaikinius šokius, pasirodys ir gatvės šokio grupės. Taip pat pirmą sykį Šokių dienų istorijoje bus šokami sportiniai šokiai ir net baletas.
Liepos 9-osios Ansamblių vakaras „Koks gražus tavo veidas, gimtine“ – pats margiausias, judriausias ir linksmiausias Dainų šventės renginys – Kalnų parke prasidės 22 valandą. Smagi vaikų ir jaunimo vakaronė, tikras tautinių drabužių ir spalvų paradas pakvies visus tęsti šventę bendra daina ir šokiu. Per vakaronę bus galima išgirsti ir protėvių dainuotų, ir tik šiam Ansamblių vakarui parašytų kūrinių. Daugybė folklorinių ansamblių, pagerbdami vieni kitus, dainuos įvairių regionų dainas: dzūkai dainuos žemaitiškai, žemaičiai – aukštaitiškai ir t. t.
Dainų šventė yra išskirtinis Lietuvos kultūros reiškinys, jį 2003 metais UNESCO pripažino pasaulio žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo vertybe. Tai daugiausia dalyvių pritraukiantis šalies kultūrinis ir edukacinis renginys, kuriam ruošiamasi keletą metų.
Lietuvos mokinių dainų šventė „išaugo“ iš Lietuvos dainų ir šokių šventės tradicijos. Nuo 1964-ųjų pradėta ji periodiškai kas ketveri metai ji organizuojama kaip savarankiškas renginys.