Konvencija skirta valstybių narių kultūros paveldo apsaugai nuo vagystės, plėšikavimo bei grobstymo, kontrabandos, taip pat nuo jų priverstinio išvežimo ar nuosavybės teisės perdavimo okupavus šalį. Konvencija taikoma ne vien istorinius, archeologinius ar meninius požymius turintiems kultūros paveldo objektams, bet ir tiems, kurie yra reikšmingi mokslui. Valstybės narės įsipareigoja įteisinti būtinas saugos priemones: uždrausti muziejams įsigyti kultūros vertybes, kurios buvo neteisėtai išvežtos; uždrausti įvežti kultūros vertybes, pavogtas iš muziejų ar valstybės, savivaldybių, visuomeninių institucijų įsiteisėjus šiai konvencijai; valstybės, kuriai pagal kilmę priklauso kultūros vertybė, prašymu surasti ir sugrąžinti iš jos pavogtą ir įvežtą kultūros vertybę. Kultūros vertybių sugrąžinimas ir restitucija yra itin svarbus konvencijos elementas.
Šią 1970 m. priimtą konvenciją yra ratifikavusios 143 valstybės, Lietuva prie jos prisijungė 1998 m.
Komitetas, kurio nare Lietuva pirmą kartą išrinkta ketveriems metams, yra atsakingas už konvencijoje nustatytų tikslų propagavimą, nacionalinių ataskaitų dėl konvencijos įgyvendinimo peržiūrą, dalijimąsi gerąja patirtimi ir rekomendacijų teikimą, probleminių sričių ir iššūkių įgyvendinant konvenciją nustatymą ir kitus susijusius klausimus.
Rusijai vykdant karinę agresiją prieš Ukrainą, nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo klausimai Europos regionui, taip pat ir Lietuvai, tapo dar aktualesni. Atsižvelgiant į tai, Lietuvai ypač svarbu stiprinti savo ekspertinius gebėjimus šioje srityje bei pozicijas tarptautinėse organizacijose kaip UNESCO, kur mūsų valstybė kartu su kitomis bendramintėmis šalimis nuosekliai išreiškia palaikymą Ukrainai ir siekia atsverti agresorės Rusijos dalyvavimą.
Pagalbinis komitetas formuojamas remiantis geografinio balanso ir sąžiningos rotacijos principais. Lietuva į komitetą išrinkta kartu su Turkija, Brazilija, Kinija, Iranu, Zambija, Egiptu, Palestina ir Azerbaidžanu. Lietuva rinkimuose įveikė antrajai kadencijai savo kandidatūrą teikusią Rusiją.
Naujai išrinktų narių ir viso komiteto darbas prasidės birželio 1–2 dienomis. Lietuvos delegaciją Paryžiuje sudarė Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie UNESCO ambasadorė Jolanta Balčiūnienė ir patarėjas Mindaugas Gabrėnas, Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vyriausiasis specialistas Gytis Oržikauskas ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.