Šiemet „LIT Lighting Design Awards“ komisija sulaukė daugiau nei 800 paraiškų iš 58 pasaulio šalių, o atrinkti novatoriški projektai varžėsi architektūros ir pramogų apšvietimo bei apšvietimo produktų kategorijose.
Kauno Soboro apšvietimo projektas pateko tarp 11 geriausių architektūros paveldo kategorijos projektų – lietuvių darbas tarptautinėje arenoje įvertintas dėl istorinio objektų grožio ir reikšmės išryškinimo pasitelkiant šiuolaikinius apšvietimo sprendimus.
Architektūrinio apšvietimo kategorijoje besivaržę projektai buvo vertinami pagal tai, kaip į patrauklią apšvietimo koncepciją integruotos inovacijos, estetiniai ir ekologiniai sprendimai, taip pat projektų funkcionalumas, ergonomika, ilgaamžiškumas, praktinė nauda.
Anot projekto koncepto kūrėjo, apšvietimo dizainerio Šarūno Noskaičio, šis laimėjimas – Kauno Soboro apšvietimo svarbos ir išskirtinės kokybės simbolis.
„LIT Lighting Design Awards“ pripažinimas ir apdovanojimas yra reikšmingas visos kūrybinės komandos idėjų ir kruopštaus darbo įvertinimas tarptautiniu mastu, kuris prisideda prie Lietuvos ir miesto žinomumo pasaulyje. Šis pasiekimas išryškina mūsų šalies potencialą architektūrinio apšvietimo srityje ir įkvepia siekti dar aukštesnių rezultatų“, – sako Š. Noskaitis.
Sprendė netinkamo apšvietimo problemą
Kauno Soboro apšvietimo projektas buvo įgyvendintas šių metų birželį labdaros fondo VšĮ „Devbridge Foundation“ iniciatyva, siekiant išspręsti Soboro – centrinės Laisvės alėjos ašies – netinkamo apšvietimo problemą. Nepaisant to, kad Soboras yra svarbus architektūrinis ir kultūrinis objektas, ankstesnis apšvietimas neatspindėjo nei jo architektūrinio grožio, nei reikšmės miesto kontekste.
„Kai komandai pristačiau idėją, kad turime pasiūlymą apšviesti Kauno Soborą, kiek jaudinomės, bet labai džiaugėmės šia mintimi. Ne kiekvieną dieną turime galimybę prisiliesti prie tokio miesto identitetui svarbaus projekto. Didžiuojuosi savo komanda ir tarptautiniu jos įvertinimu“, - sako apšvietimo sprendimų įmonės „Energy Green“ vadovas Vytautas Judickas.
Pagrindinė projekto idėja buvo subtiliai išryškinti renovuoto Soboro architektūrinį grožį, o kartu užtikrinti, kad šviestuvai išliktų nematomi ir būtų matoma tik pati šviesa. Š. Noskaitis sukūrė dizainą, kurį kartu su „Energy Green“ projektų vadovu Povilu Klimu, projekto architekte Asta Prikockiene ir VšĮ „Soboro projektai“ direktore Renata Bagdoniene įgyvendino taikant daugiasluoksnį apšvietimo principą.
„Pirmasis sluoksnis užtikrina tolygų apšvietimą, kuris švelniai „nuplauna“ visą pastatą, išryškinta jo formą bei siluetą ir leidžia Soborą matyti iš įvairių miesto vietų. Antrasis sluoksnis pabrėžia svarbiausius architektūrinius pastato elementus – kolonas, arkas ir puošnius elementus. Taip sukuriamas subtilus kontrastas ir išryškinamas detalus Soboro grožis.
Apatinės pastato dalies apšvietimą sąmoningai išlaikėme ne itin intensyvų, kad po aikštę vaikštantys pėstieji ir ant laiptų sėdintys žmonės nebūtų akinami šviesos. Tuo tarpu viršutiniai aukštai apšviečiami ryškiau, kad pastatas būtų gerai matomas iš toli ir sustiprintų dominuojančią padėtį miesto panoramoje“, – pasakoja apšvietimo dizaineris.
Projekte buvo naudojami efektyvūs naujos kartos LED šviestuvai leidžiantys sutaupyti elektros kaštus, taip pat šviestuvai su specifinėmis optikomis, kurios užtikrina, kad šviesa sklistų tik ten, kur jos reikia, taip išvengiant šviesos taršos ar akinimo.
Be to, šviestuvai su DALI valdymu buvo integruoti į Kauno išmaniosios apšvietimo sistemos tinklą, o tai leidžia kurti dinamiškus apšvietimo scenarijus, prisitaikančius prie skirtingų sąlygų, užtikrinančius energijos efektyvumą ir vizualiai sustiprinančius Soboro įspūdį.
„Kauno Soboras – vienas svarbiausių miesto simbolių, tad naujasis apšvietimas reikšmingai prisideda prie naktinio Kauno peizažo formavimo. Jis subtiliai atspindi pastato architektūrą, pabrėždamas tiek jo formas, tiek detales. Dėl šio apšvietimo Soboras tampa ne tik ryškesniu miesto orientyru, bet ir estetiškai, harmoningai įsilieja į Kauno naktinį veidą, sustiprindamas miesto architektūrinį identitetą ir vizualinį patrauklumą“, – sako Š. Noskaitis.
