Ši paroda – akivaizdus įrodymas, kad menininkai nėra nutolę nuo gyvenimo aktualijų. Nėra užsidarę savo studijose, dirbtuvėse, kur, esą, liečiasi tik prie didžiųjų, amžinųjų temų. Priešingai, šioje parodoje matome, kad galima ne tik interpretuoti aktualijas, žaismingai perteikti naujienas, bet ir patiems tą naujieną sukurti: juk demonstruodami savo meninę išmonę, techninius įgūdžius, gebėjimą orientuotis valstybės gyvenime ir pridėję jiems būdingo šmaikštumo ir ironijos menininkai sukuria naują vertę. O kas yra nauja vertė? Tai – žinia.
Dažnai skundžiamės, kad gyvename informacijos triukšme. Šioje parodoje eidami nuo vieno kūrinio prie kito dabar kiekvienas turėsime laiko iš naujo ir labai ramiai „perskaityti“ mūsų laiko aktualijas.
Tikra intriga stebėti, kaip menininkai interpretuoja įvykius, kurias jų puses, reikšmes pastebi ir atvaizduoja savo kūriniuose. Įdomu stebėti ir žiūrovus, kaip jie tuos kūrinius perskaito.
„Kviečiame žiūrovus ilgėliau stabtelėti prie kiekvieno darbo ir pamąstyti, kokias pasaulio ir Lietuvos aktualijas jame vaizduoja autorius“, – kvietė parodos „Aktualijos“ kuratorė tapytoja Rebeka Bruder.
Ji menininkams pasiūlė sukurti darbą, kurio temą, gvildenamą problemą galėtų „perskaityti“ aktyvus, šiuolaikiškas, valstybės ir visuomenės gyvenimu gyvai besidomintis žiūrovas.
Atspirties tašku tapo portale DELFI publikuojamos politikos, sporto, kultūros, pramogų ir kitokios menininkus suintrigavusios naujienos.
Tapytojo Raimondo Gailiūno darbuose žiūrovai išvys politines ir sporto aktualijas, galbūt atpažins konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį ir liberalų vedlį Eugenijų Gentvilą, nelaimėlį šunelį Ramzį ir Klouno kauke prisidengusį „žaliąjį žmogeliuką“, iš krepšinio batalijų sūkurio išnyrančią aukštaūgio Jono Valančiūno figūrą.
Tapytojas, meno kuratorius ir kritikas Vidas Poškus vaizduoja parlamentarus, kurių veidus taip pat galime (arba norime) atpažinti.
Pianistas ir dailininkas Viktoras Paukštelis imasi emigracijos temos, vaizduoja distopinę Lietuvą, kai į žmonių apleistą kraštą ima veržtis gamta, gatvėse želia augmenija, vaikšto miško gyvuliai, o stebėtojo žvilgsniui iš „lietuviškojo pasaulio“ lieka tik gerai žinomi reklaminiai vaizdai, pavadinimai ir iškabos.
Ekologine tema prabyla dailininkė Jūratė Mitalienė. Jos darbe „Dispersija“ vaizduojamas virš miesto susitelkęs smogas, dūmuose skęstančios industrinės zonos.
Joną Čepą domina kriminalinės naujienos, savo darbais jis perteikia smurto, agresios proveržius.
Jonas Aničas greta M. Mažvydo skulptūros virš nepigaus patiesalo pakabino „Europaltą“. Garaže jis rado savo močiutės sovietmečiu dėvėtą paltą (modelis „Vilnius“), kurį pasiuvo „Lelijos“ fabrikas. Pagal jį menininkas sudygsniavo savąjį – iš eurų banknotų.
Kaunietė Jūratė Kluonė sukūrė nepaprastai įtaigius kūrinius Sirijos karo tema. Visus darbus dailininkė nutapė nedžiūstančiais dažais – nafta. Ją sukrėtė naujienų agentūrų rodomi vaizdai iš sugriautų Palmyros, Alepo miestų, kitų Sirijos ir Irako vietovių.
Tapybos klasikas Mindaugas Skudutis atkreipia dėmesį į istorinį dėsningumą, žmogaus moralės, kultūros krikimą – didžiųjų antikos mąstytojų biustai, viduramžių grožio etalonai jo tapybos darbe atsiduria greta nuogybių, ištvirkavimo, dionisiškų scenų, popkultūros ikonų. Žmogaus išmintis galiausiai virsta vulgarių jausmų ir veiksmų demonstracija.
R. Bruder susitelkė į JAV prezidento rinkimų aktualijas. Anot jos, ši šalis siejama su asmens laisvėmis, prabanga, pasiturimu gyvenimu. Tačiau naujai išrinktas prezidentas garsėja homofobiškais, rasistiniais pareiškimais, siūlo apjuosti Ameriką siena. Todėl R. Bruder kūrinyje „Election“ („Rinkimai“) Laisvės statula iškyla kalėjimo sienos fone, Amerika vaizduojama kaip atsitverianti nuo pasaulio.
Grafikė Ugnė Žilytė darbe „Šiandien debesuota, lyja“ nesiremia kuria nors konkrečia aktualija, greičiau atskleidžia daugelio Lietuvos žmonių emocinę būseną – sunkus vargų ir rūpesčių ryšulys simboliškai kybo virš grafikos darbo personažo galvos.
Tapytojai Indrei Ercmonaitei patiko DELFI TV rodytas reportažu apie Sidnėjuje iš gyvūnų parduotuvės gyvates kniaukusį vagišių. Šį siužetą galima pamatyti ČIA.
Aistės Gabrielės Černiūtės darbas „Mes tikrai ne kiaulės“, be abejo, atskleidžia aktualiją, kuri niekada nesikeičia, yra nepavaldi laikui. Piktadarybes krečiančių žmogystų kiaulės veidais netrūko nė vienai epochai.
Tapybinės instaliacijos „Čiulpinukai“ autorius kaunietis Arvydas Brazdžiūnas-Dusė vaizduoja milžinišką saldainių dėžutę – supakuotą, perrištą kaspinėliu. Taip autorius išreiškia savo požiūrį į gatvėje parsidavinėjančias moteris ir jų paslaugas perkančius asmenis.
Kristina Norvilaitė grafikos darbu „Aš tikrai turiu savo nuomonę“ pliekia komentatorius ir begalinį, anonimišką, todėl labai drąsų norą išsisakyti savo požiūrį.
Žygimantas Augustinas sukūrė utopinių Valdovų rūmų rekonstrukcijos modelių. Tikėtina, kad rūmų statyba (rekonstrukcija to niekaip nepavadinsi), kuriai DELFI skyrė daug dėmesio, paskatino įtrūkius Arkikatedros sienose, Gedimino bokšto kalno slinkimą. Autorius nesmerkia Valdovų rūmų atstatymo iniciatyvos, bet siūlo šioje vietoje dar pasidarbuoti, gigantiškomis statybomis atnaujinti ir sumoderninti statinį. Jo darbai tai dovana giminaičiui Žygimantui Senajam.
Parodoje „Aktualijos“ savo kūrinius taip pat demonstruoja Mikalojus Povilas Vilutis, Giedrius Jonaitis, Eimutis Markūnas ir Vytautas Tomaševičius.