Tarsi būti nominuotam „Oskarui“
„Unlimited – pagrindinė mugės sekcija, labiausiai prestižinė. Jeigu mugėje rodoma tūkstančiai kūrinių, šičia – tik penkiasdešimt. Šansų ten patekti tiek pat, kaip būti nominuotam „Oskarui“. Tai kažkas tokio! Net geriausi menininkai retai išlaukia galimybės patekti į „Unlimited“ sekciją“, – stebėjosi pasiekimu J. Jonutytė.
Vis dėlto, kaip pastebėjo ji, nėra taip, kad šis įvykis nulemtų menininko likimą, ar būtų didžiulis šuolis – jo darbus tarptautinėje rinkoje už solidžias penkiaženkes sumas pirko Tate muziejus Londone, Pompidou Paryžiuje, MO muziejus, Lewben Art Foundation, bei daug kitų muziejų ir kolekcijų visame pasaulyje.
Ragina suklusti lietuvių kolekcionierius
Visgi J. Jonutytė ragino suklusti Lietuvos kolecionierius, kad šis istorinis darbas, kurio ankstesnę versiją jau yra įsigijęs „Tate“ muziejus, pasiliktų Lietuvoje ir nebūtų išvežtas į užsienį kaip 99 proc. A. Serapino kūrinių. A. Serapino darbu jau domisi garsūs Holivudo aktoriai, nori įsigyti ir tokie meno muziejai kaip „Pompidou“ Paryžiuje.
„Būtų gražu, kad tas pats darbas, kurio ankstesnę versiją turi „Tate“ muziejus Londone, kad jisai liktų Lietuvoje. Pavyzdys – vieno žymiausių avangardistinio kino kūrėjų ir propaguotojų Jono Meko „Fluxus“ kolekcija. J. Mekas norėjo ją parduoti Vilniui dvigubai pigiau, nei, kad siūlė Korėja. Manau, kad ir šiuo atveju, būtų interesas, kad Lietuvoje liktų šis darbas, apie kurį visas pasaulis skaito meno spaudoje, – sakė J. Jonutytė. – Tuo labiau, kad Lietuvoje yra kolekcionierių, kurie perka už šešiaženkles sumas, turiu tokių klientų, tai nebūtų precedento neturintis atvejis. Taip, jie yra pirkę užsienio menininkų kūrinius... Bet galėtų įsigyti ir lietuvių. A. Serapinas „Unlimited“ sekcijoje rodo darbus šalia tokių garsių menininkų kaip Carl Andre, Richard Long.“
Prieš greitą vartotojiškumą ir medžiagų išmetimą
Šiuolaikinio meno rinkos ekspertė įžvelgė nelabai džiuginančią, bet vyraujančią tendenciją: geriausių lietuviškų menininkų kūriniai dėl kolekcionierių neryžtingumo atsiduria užsienyje.
Šiuolaikinio meno mugėje Art Basel pristatomas A. Serapino darbas, J. Jonutytė palygino, panašus į menininkių Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės kūrinį „Saulė ir Jūra“, taip pat kalba apie aplinkosaugą.
„Šis A. Serapino darbas apie vartotojiškumą. Meno srityje pagaminama daug išmetamų dalykų. Pavyzdžiui, M. K. Čiurlionio meno mokyklos studentai pagamina skulptūras, o vėliau jos yra išmetamos. A. Serapinas jas pernaudoja, sukurdamas instaliacijas ir skulptūras. Šis kūrinys – prieš greitą vartotojiškumą ir medžiagų išmetimą“, – pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad meno pasauliui šiandien šitokios idėjos ypač patrauklios. Kartu tai stilingas darbas, su muzika, su performanso atlikėjais. Tarp jų – ir skulptorius Mykolas Sauka. Jis, beje, prisidėjo ir kaip produkcijos asistentas.
Atidarys naują galeriją
A. Serapinui atstovauja dvi – Šveicarijos ir Italijos galerijos. Kodėl ne lietuviškos? Anot J. Jonutytės, iki šiolei nė viena Lietuvos galerija nėra praėjusi atrankos į „Art Basel“ mugę. Tiesa, šiemet Vilniaus miesto galerija „Meno niša“ dalyvauja ir savo menininkus pristato Šveicarijoje, Bazelio mieste vyksiančioje meno mugėje „Volta Basel“.
Pašnekovė vylėsi, kad ši spraga ilgainiui bus ištaisyta, ir po mažiau nei dešimtmečio, jos naujai įkurta galerija „Temaprojects“, kuri atsidarys rugsėjo mėnesį Naujamiestyje – tikrai joje dalyvaus.
„Jau ne paslaptis, kad A. Serapiną reprezentuos mūsų galerija, pirmoji Lietuvoje. „Art Basel mus atrinko dalyvauti gruodžio mėnesį Majamyje vyksiančioje mugėje su menininkių L. Lapelytės, Vitos Zaman darbais. Beje, Eglė Kulbokaitė ir Dorota Gaweda, kurių parodą kitais metais rodysiu „Temaprojects“ galerijoje Vilniuje šiemet nominuotos Swiss Art Awards“, – sakė J. Jonutytė.