T. Icikzonas baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, penkerius metus dainavo „Aidijos“ chore. 2009-aisiais išvažiavo dirbti į Rygą. Ten sutiko mylimąją, latvę Daną, vedė ją. Kai žmonai atsivėrė proga studijuoti Švedijoje, jaunavedžiai apsistojo Stokholme.
Dainavimo aistrą tenkina Švedijoje
Šie glaustai suminėti faktai būtų tik štrichai vaikino biografijoje, jei ne didžiausiais Tomo pomėgis, nuolat lydėjusi ir iki šiol tebelydinti aistra – vokalinė muzika, dainavimas chore. Rygoje lietuviui teko laimė dalyvauti jaunimo choro „Kamēr...“ veikloje. Laikas, praleistas kultiniame kolektyve, kuriam tada vadovavo charizmatiškasis Maris Sirmajis, buvo tiesiog nuostabus. Tad kai atėjo metas keltis kitapus Baltijos, Tomas rimtai svarstė, ar dar verta tikėtis panašių patirčių svetur – vis tiek nebus taip gerai, kaip buvo dainuojant „Kamēr...“. „Lyg pavakarieniavus „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintame restorane – nesinori į jokį kitą“, – taikliu sugretinimu savo jausmus apibūdino Tomas.
Vis dėlto apsigyvenęs Švedijoje T. Icikzonas suskato dairytis, kur galėtų tęsti pamėgtą užsiėmimą. Atkreipė dėmesį į „Sofia Vokalensemble“, prieš tris mėnesius namo parsivežusį bene garsiausią chorinės muzikos apdovanojimą: prestižiniame konkurse „European Grand Prix for Choral Singing“ kolektyvas pelnė geriausio choro titulą.
Choro draugystės ir meilės
Lietuvių tenoro perklausoje dalyvavo vos vienas žmogus – choro įkūrėjas, vadovas ir dirigentas Bengtas Ollenas. Tačiau jo nuomonės lemiamam sprendimui nepakako. Laikantis švediškų papročių, Tomo kandidatūrą turėjo apsvarstyti visa choro tenorų grupė. Kas kad nebuvo girdėję jo dainuojant – svarbu pasitarti. Ir po tokio pasitarimo lietuvis galiausiai buvo pakviestas į choro gretas.
„Švedai mėgsta devynis kartus atmatuoti ir kerpa tik dešimtąjį. Toks buvo mano pirmasis sąlytis su man dar mažai žinoma kultūra. Sprendimai čia priimami bendrai, galutinai ir vėliau nekeičiami. Kai dabar žvelgiu atgalios, suprantu, kad dainavimas chore buvo tobula socialinė integracija – geresnės ir negalėjau tikėtis“, – tvirtino T. Icikzonas. Anot jo, choristai daug laiko praleidžia drauge, yra labai socialūs. Todėl nenuostabu, kad kolektyve daug porų, kuriamos šeimos.
Šiuo metu T. Icikzonas dirba rinkodaros srityje, farmacijos kompanijos prekės ženklo vadovu. Žmona Dana – žiniasklaidos agentūros projektų vadovė.
Pasirengę vyriškai kelionei
Pasitaikius progai lietuvis choro bičiuliams vis užsimindavo apie būtinybę apsilankyti Baltijos šalyse. „Pasakojau, kad joms daina, dainavimas yra nepaprastai svarbūs, turi net istorinės reikšmės. Atrodo, mano raginimai nenuėjo veltui“, – džiaugėsi pašnekovas.
Nuspręsta kelionėn leistis vyriška kompanija. Mat atėjo jų eilė – choro moterys šiemet svečiavosi Prancūzijoje, dar ketina aplankyti Londoną. „Į Rygą, Kauną ir Vilnių atvežame vyrų chorų muzikos. Nuo jos ir prasidėjo švedų chorinė tradicija. Taip, iš pradžių tai buvo išskirtinai vyriškas užsiėmimas“, – patvirtino T. Icikzonas.
Kelionę choristai susiorganizavo patys. „Skambučiai, elektroniniai laiškai, maitinimas, nakvynė – visu tuo, pasiskirstę užduotis, rūpinosi choro nariai. Tik bendromis pastangomis galime įgyvendinti savo sumanymus, – teigė Tomas, kuriam šįkart, suprantama, teko didžiausia rūpesčių našta. – Padėjo ir bičiuliai iš chorų „Kaunas Cantat“, „Bel Canto“, Rygoje – „Juventus“ choristai. Smagu, kad turime tiek draugų.“
Išmėgins lietuvių publiką
„Sofia Vokalensemble“ vyrai Baltijos šalyse atliks švedų romantinės muzikos. Rygos publikai parengė vieną „nacionalinę“ staigmeną. Tokios pačios sulauks ir lietuvių klausytojai Kaune ir Vilniuje. Čia skambės kompozitoriaus Vaclovo Augustino kūrinys „Tėvyne mūsų“. Ištaręs šį pavadinimą, Tomas pridūrė: „Grįžti namo ir dar nelietuviško choro gretose – nepaprastas malonumas.“
Jam pačiam dainavimas švedų kalba didele kliūtimi netapo – teigė ilgainiui prisitaikęs, „įsivažiavęs“. Tačiau kaip lietuvišką tartį seksis įveikti kolegoms – nuogąstauti verčianti paslaptis. Ir smagi intriga. Juk parengti kūrinį jie turėjo palyginti nedaug laiko. „Bus išmėginimas lietuvių publikai“, – nusijuokė pašnekovas.
Balsais ramstys bažnyčios stogą
„Sofia Vokalensemble“ gastroles T. Icikzonas rengęs iš ambasadoriškų paskatų, jausdamas Švedijoje esąs lietuvių kultūros atstovas, pasiuntinys, tarpininkas. „Norėtųsi suartinti šias tautas, kad lietuviai šiek tiek daugiau sužinotų apie švedų kultūrą. Tikiuosi, pavyks, bus įdomu, atpažįstama, artima“, – vylėsi Švedijoje gyvenantis lietuvis.
Galbūt jo siekiai išsipildys... Ypač po to, kai „Sofia Vokalensemble“ ir „Bel Canto“ vyrukai – viena kryptimi (Same Direction!) žvelgiantys šiauriečiai – kartu atliks Wilhelmo Stenhammaro kūrinį „Norrland“. „Pažiūrėsime, ar po tos dainos bažnyčios stogas liks savo vietoje, – nusijuokė T. Icikzonas. – Rimta dainelė. Graži.“
Koks susibūrimas be „fikos“
„Sofia Vokalensemble“ yra bendruomeninis Sofijos bažnyčios choras. Jo vadovui mokamas tam tikras atlygis, o choristų pareiga – giedoti per mišias ir lankyti repeticijas. Bažnyčios bendruomenei be „Sofia Vokalensemble“ priklauso kamerinis orkestras ir ... 12 chorų! Skaičius visai neblogai atskleidžia Švedijos chorinės muzikos judėjimo mastus.
Savąjį kolektyvą Tomas nesivaržydamas vadina mėgėjų choru. O ir varžytis nėra priežasties – 1995 metais B. Olleno įkurtas „Sofia Vokalensemble“ yra įvertintas Europoje, pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą. Nemažai chore gydytojų, teisininkų, dainuoja vienas kitas muzikantas, tačiau tikrasis profesionalas tėra vienas – vadovas B. Ollenas. Šiuo metu „Sofia Vokalensemble“ turi 32-33 narius, 17 iš jų – vyrai.
Choro repeticijos trunka tris valandas su privaloma kavos pertrauka, švediškai vadinama „fika“. Pasak Tomo, šio ritualo, paskaninto bandelėmis su cinamonu arba pyragu, nevalia sulaužyti. „Tai Švedijos socialinis fenomenas – būdas aptarti reikalus, pabūti kartu, pabendrauti“, – aiškino jis.
Elgesio kodekse – jokios lyčių lygybės
Anot T. Icikzono, choras „Sofia Vokalensemble“ labai gerai organizuotas. Turi savo biudžetą, valdybą. Prieš trejetą metų Tomas tapo jos nariu.
Per metus kolektyvas surengia apie dešimt koncertų. Gastrolės nėra dažnos, į užsienį keliaujama maždaug kartą per metus. 2014-aisiais „Sofia Vokalensemble“ lankėsi tarptautiniame chorinės muzikos simpoziume Pietų Korėjoje, pernai – Prancūzijoje.
O į Lietuvą ir Latviją, pašnekovo įsitikinimu, didžioji choristų dalis (o gal ir absoliuti) keliauja pirmą kartą. Mielus, muzikalius ir gana drovius kolegas T. Icikzonas įspėjęs, kaip Baltijos šalyse dera elgtis ir kas nėra tinkama. Parašęs ir išdalijęs jiems elgesio „instrukciją“. „Vieną dalyką atskleisiu, – prašomas patenkinti smalsumą, sutiko Tomas. – Parašiau, kad tarpduryje jie turėtų praleisti damas. Tai turbūt daug pasako apie švedų kultūrą ir bekompromisę lyčių lygybę.“