Animacijoje – viskas, kas jaudina
I. Bereznickas sutiko, kad animacija asocijuojasi su optimizmu, o šis gelbėja bet kokiose situacijose. Visgi animacija, anot pašnekovo, dabar pasikeitusi – joje daug psichologijos, net jei ir pateikiama vaikiška forma.
„Jurijaus Noršteino (Yuri Norstein) animacinis filmas „Ežiukas rūke“ talpina savyje ir Dantės filosofiją, ir Bibliją – viską galima surasti, – bendražmogiškas faktorius. Apskritai, šiuolaikinis menas toks jau yra – apie paprastą liniją galima pasakoti labai daug, filosofuoti. Žodis daug ką duoda, ne tik išraiška. Animacijoje – taip pat – ten galima surasti viską, kas mus jaudina“, – sakė lietuvių animacijos klasikas.
Paklaustas, kodėl jį, baigusį architektūrą, sudominusi būtent animacija, I. Bereznickas sakė, kad pradėjo nuo karikatūrų, jomis užsiiminėjo visą gyvenimą.
Kiekvienas filmas – naujas stebuklas
Svarbu paminėti, kad I. Bereznickas užsiima ne tik animacija – kūrėjas rašo knygas, yra iliustravęs daugiau nei 30 kitų autorių knygų. „Istorijos kuriasi“, – kukliai tarsteli jis.
Robotai pradeda kurti!
Išmaniosios technologijos veržiasi į mūsų pasaulį – galbūt animatoriams tai gera žinia, mažiau darbo?
„Rankų darbo, taip. Bet ne tik mums – greitai viską darys kompiuteriai. Automobilių pramonėje jau dabar dirba robotai, juos prižiūri aukštos kvalifikacijos specialistai. Animacijoje tas pats – technologijos bandomos, atsiranda visokių programų. Lengviau, bet vis tiek idėjas sugalvoti tenka patiems – priešgamybinis procesas lieka tas pats. Reikia sugalvoti personažus, sumanyti, ką nori pasakyti. Anksčiau tik Voltas Disnėjus per ketverius metus sukurdavo vieną filmą, o dabar vien Europoje sukuriama dvidešimt ilgametražių filmų per metus. Technologijos padeda gamybai, o kūrybai lieka tas pats žmogiškasis faktorius, nors... Klaipėdoje susipažinau su žmogumi, kuris kuria žaidimus. Tai neturi nieko bendro su animacija, bet reikia sugalvoti personažą. Dirbtinis intelektas vos pasakius keletą raktinių žodžių (žilas, toks ir anoks) – jau po kelių minučių pateikė mano atvaizdą – robotai pradeda kurti! Sukaupę daug informacijos – nupaišo iš patirties. Dailininko jau nereikia“, – pastebėjo I. Bereznickas.
Kuo aukščiau, tuo geriau?
Turbūt svarbiausia, kad robotu netaptų pats žmogus? „Taip, gali būti, o gal mes jau esame robotai? Turiu tokią teoriją – kažkas mus sukūrė, esame sudėtingas organizmas. Bet kokio pasaulio sukūrimo teoriją, net ir populiariausią – chaoso – lengva sudirbti dėl juodų dėmių – taip nieko ir nežinome. Kažkaip labai artėjame prie tų robotų... Bet dar liko jausmai“, – samprotavo kūrėjas.
Jeigu viskas dings, tęsė jis, civilizacija, knygos – viskas bus atkurta iš naujo: „Ką tai reiškia? Mes užprogramuoti – parašyti tokią knygą, padaryti tokį atradimą, į priekį veda nežinoma ranka. O kur tas priekis? Neaišku. Iki ko prives žmogaus smegenys, iki kokio taško? Babilono bokšto spiralė – kuo aukščiau, tuo geriau. O rezultatas – grįšime į tą patį tašką. Beveik animacijos siužetas...“
Menininkui įspūdį paliko režisieriaus Bernardo Bertolucci 1993-aisiais sukurta drama „Mažasis Buda“. „Vienas filmo herojų, dvasinis lyderis, sako atradęs gyvenimo tiesą: jeigu instrumento styga neįtempta – nebus geros muzikos, o jeigu pertempta – nutrūks. Kur esmė? Per vidurį. Tas vidurys – požiūris. Vienas iš geriausių, stipriausių filmų. Reikia ieškoti to vidurio, kuris vestų į priekį. Maksimalizmas gali sužlugdyti žmogų, minimalizmas nieko neduoda... Reikia dirbti, bet neskubant“, – sakė jis ir pridūrė, kad su technologijomis žmogus per daug skuba – nespėja adaptuotis. Praėjusiais amžiais gyvenimas ėjo lėtai, o dabar – viskas pasikeitė.
Dabar ir diena greitai praeina, – pajuokauju. „Tiesa. Diena po dienos – ir jubiliejus ateina“, – sutiko I. Bereznickas.
***
Animacinio kino režisierius, dailininkas, scenaristas I. Bereznickas dėsto Vilniaus dailės akademijoje (VDA), Europos humanitariniame universitete – animacijos technikas, režisūrą.
Parengė vadovėlį „Animacijos menas“, 2013 (leidykla „Mintis“), praktinę knygą animacijos kūrimui „Animacija: nuo idėjos iki ekrano“, 2017 (VDA leidykla).
Nuo 1981 m. Lietuvos dizaino asociacijos (LDA) narys; 1988 m. įstojo į Kinematografininkų sąjungą.
1997 m. dirbo Norvegijoje gamybos režisieriumi studijoje „Filmcameratene“, kuriant pilnametražį filmą „Giurinas su lapės uodega“. Šis filmas pelnė daug apdovanojamų ir buvo pristatytas Kanų kino festivalyje.
Nuo 1993 keturis metus dirbo J. Zanderio, legendinio animacinio filmo „Tomas ir Džeris“ režisieriaus studijoje, Niujorke.
2002 I. Bereznickas įkūrė animacijos specialybę VDA Fotografijos ir medijos meno katedroje.
2003–2004 dėstė animaciją School of Visual Art, Niujorke.
I. Bereznicko filmografijoje yra daugiau nei 20 animacinių filmų, kuriems pats kūrė scenarijus ir režisavo, buvo šių filmų dailininkas statytojas.