„Du premjeros seansai Vokietijoje – puiki proga pristatyti mūsų filmą tarptautinės rinkos platintojams, kino kritikams, publicistams, televizijų atstovams, festivalių programų sudarytojams. Po filmo parodymo vyks klausimų – atsakymų sesija. Jausmingas aptarimas šį filmą lydi visuose festivaliuose, nes ekrane pasakojame apie skirtingų kultūrų susidūrimą ir kalėdinį verslą, kurio užkulisiai daugeliui visiškai nežinomi. Negana to, befilmuojant įvyko tragedija, kuri negrįžtamai pakeitė kartvelų šeimų santykius“, – pasakoja prodiuserė Ringailė Leščinskienė.

Cottbus festivalyje lig šiol dalyvaudavo tik vaidybiniai filmai, tačiau šiemet atsirado dokumentikos programa „Ecoeast“. Joje ir bus rodomas „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“, kurio gamybą ir sklaidą iš dalies rėmė Lietuvos kino centras. Šis filmas taip pat yra nominuotas „Dialog“ apdovanojimui už tarpkultūrinio supratimo skatinimą.

Pačiame filme mezgasi socialinis dialogas tarp Kaukazo ir Vakarų Europos. Jo veikėjai ilgą laiką neturėjo galimybių pažinti vieni kitus, nes juos skyrė geležinė uždanga. Danų pora – Larsas ir Marianna – 1991-aisiais, sukaupę dar labai menką informaciją apie Sakartvelą, atsiduria šioje šalyje, patiria dosnų kartvelų svetingumą, įvairias anekdotines situacijas, o taip pat išvysta eglynus. Vėliau iš to gimsta tarptautinis verslas.

Švelnių spyglių keniai – vieni geidžiamiausių Kalėdų medelių, kuriais šventėms puošiami namai visoje Europoje. Tačiau retas girdėjo, kad kasmet dešimtys tonų jų sėklų į Vakarų Europą atkeliauja būtent iš Sakartvelo. Sezoninis kankorėžių skinimo procesas vyksta neįtikėtinu būdu: kaimelių vyrai ropščiasi į 40 metrų aukščio medžius. Taupydami laiką ir jėgas, kartais jie lyg voverės šoka nuo vienos viršūnės į kitą. Deja, ne sykį tai baigėsi žūtimi.

„Tema sujaudina, nes tai yra asmeninės istorijos. Diskusijos apie šį filmą būna ilgos. Kyla ir ginčų, ar išvis teisinga kirsti eglutes. Tačiau pirmiausiai šis filmas – ne apie „gerai“ ar „blogai“, o apie tikrą gyvenimą, kurį mes stebėjome pusantrų metų“, – kalba A. Jevdokimovas.

„Kalėdų eglutės gyvenimo ir mirties“ pasaulinė premjera įvyko Talino filmų festivalyje „Juodosios naktys“, o nacionalinė – „Kino pavasaryje“. Taip pat jis apkeliavo Latvijos, Lenkijos, Sakartvelo, Ukrainos ir Bulgarijos festivalius. Lapkritį R. Leščinskienė ir A. Jevdokimovas kviečiami pristatyti filmą Amsterdamo IDFA „Docs for Sale“ programoje „East Silver Collection“. Lietuviai ten pirmą kartą dalyvaus kaip „Institute of Dokumentary Film“ (IDF) delegacijos nariai.

„Į premjeras drauge su mumis keliauja ir filmo herojai. Matome, kaip visa tai keičia jų gyvenimus. Po Talino premjeros kartvelų mergaitę Teklą žmonės ėmė atpažinti, sveikinosi su ja. Jaunai svajoklei iš Sakartvelo kaimo tai buvo gražus nuotykis. Drauge su mama Melano Baltijos šalyse jos pirmą kartą pamatė jūrą, garinę pirtį, pirmą kartą lipo į baseiną. Jos į viską reaguoja labai emocingai: šūkčioja, fotografuoja. Vilniuje apgyvendintos viešbutyje „Pacai“, jos patyrė įspūdingą prabangą, – pasakoja filmo kūrėjai. – Premjeros turėjo didelės įtakos ir danų bei kartvelų tarpusavio santykiams, nes anksčiau Larsas ir Marianna jų akimis buvo kompanijos bosai, atrodė, kad iki jų – toli kaip iki Mėnulio. Bet kai filme pamatė, kad danai patys su kauptukais tūpčioja aplink jaunus medelius, patys stato tvoras, kad augalų neapgraužtų elniai, klampoja po eglynus apsiavę guminius batus – staiga paprastiems kartvelams jie tapo savi, artimi, viskas apsivertė.“

Filmo herojai šią savaitę vėl susitiks Vokietijoje. Greta kino gamybos kompanijos „Nulinė kopija“ pristatomo filmo „Kalėdinės eglutės gyvenimas ir mirtis“, Cottbus festivalyje bus parodyti dar trys lietuviški filmai: režisierės Saulės Bliuvaitės „Akiplėša“, Emilijos Škarnulytės „Kapinynas“, čia įvyks ir režisieriaus Igno Miškinio filmo „Pietinia kronikas“ pasaulinė premjera.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją