Lietuvoje prasideda „Kino pavasaris“: kur eiti šiemet?

29–ąjį kartą į kino sales kviečiantis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ šiuos metus dedikuoja kino poveikiui. „Mes suprantame, kad pažiūrėjus vieną filmą, žmogus kardinaliai nepasikeis, bet pažiūrėjus vieną, kitą, trečią, ketvirtą – ateina kažkoks pokytis, kažkokia mintis, kuri turtina mus ir bent minimaliai pakeičia“, – sako festivalio vykdomasis direktorius Konradas Kazlauskas. Kartu su „Kino pavasario“ programos ir pirkimų vadove Dovile Grigaliūnaite laidoje „ARTimai“ jie pasidalino festivalio naujienomis ir patarė, į kokius filmus kam reikėtų atkreipti dėmesį.

Kviečia atkreipti dėmesį į lietuvių indėlį

Kovo 14-27 dienomis visoje Lietuvoje, kino teatruose 16-oje miestų vyksiantis festivalis žada turtingą programą iš daugiau nei 100 filmų ir daugiau nei 50 lydinčių renginių.

„Šiemet programa yra tikrai stipri. Turime filmų, kurie visus metus keliavo po visą pasaulį, susižėrė begales apdovanojimų, po paskutinio savaitgalio turime ir nemažai „Oskarų“ laimėtojų ar nominantų, pavyzdžiui, „Kryčio anatomija“, „Interesų zona“, „Aš čia kapitonas“, „Olfos dukros“ – programa tikrai labai stipri, linkiu žiūrovams tiesiog ieškoti jų gero filmo“, – kalbėjo K. Konradas.

D. Grigaliūnaitė ragino atkreipti dėmesį į filmus, prie kurių prisidėjo ir Lietuvos kino industrijos atstovai – ne tik režisieriai, bet prodiuseriai, dailininkai ir kiti. Tokių bus penki ilgametražiai ir septyni trumpo metro filmai – pastaruosius visus bus galima peržiūrėti vieno seanso metu.

Iš ilgametražių kartu su lietuviais buvo kurti latvių filmai „Marijos tyla“ ir „Mano laisvė“, išskirtiniu kino įvykiu turėtų tapti ir lenkų filmas „Kaimiečiai“, prie kurio prisidėjo ir lietuvių dailininkai.

„Tai yra tapytas filmas, kurio buvo labai sudėtinga gamyba, nes kiekvienas kadras yra nutapytas dailininko. Nutapyti vieną sekundę reikia 12 dailės kūrinių, vadinasi, vienas žmogus, vienas dailininkas per vieną dieną darbo nepagamina vienos sekundės filmo“, – pasakojo D. Grigaliūnaitė.

Lietuviškoje programoje taip pat bus du dokumentiniai filmai – Artūras Jevdokimovas kvies sekti, kaip į mūsų namus patenka kalėdinės eglutės filme „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“, o Eimantas Belickas pakvies į įdomią kelionę „Karta.EU“, kuri tęsiasi jau dvidešimt metų.

„Arūnas Matelis inicijavo šį projektą su kolegomis, pradėjo filmuoti kūdikius, kurie gimė tą dieną, kai Lietuva prisijungė prie Europos Sąjungos ir vėliau tie vaikai buvo sekami, kas kažkiek metų filmuojami – toks kartos portretas“, – sakė D. Grigaliūnaitė.

Neįprastas atidarymo filmas

Šiemet festivalio organizatoriai atidarymui pasirinko neįprastą filmą – Jonathano Glazerio Holokausto dramą „Interesų zona“.

„Nemeluosiu, kad ir tarp festivalio organizatorių viduje buvo daug diskusijų apie šį filmą, bet pasirinkę jį niekada nedvejojome. Man atrodo, kad nors šis filmas fiksuoja, vaizduoja praeitį, Aušvico koncentracijos stovyklos komendantą ir jo šeimą, tai yra, tikrai gyvenusius žmones, o režisierius bandė tą situaciją kuo tiksliau pavaizduoti, labai daug šnekėjosi su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis, archyvuose daug laiko praleido, bet jis kalba apie dabartį, apie mus – jis sukurtas šiandienos žiūrovui ir jis kviečia mus reflektuoti šiandieną, šiandienos konfliktus, karus, žmonių polinkį nusisukti šalia esančiam blogiui, kai tau yra taip patogiau. Filmas yra sudėtingas ir skaudus, bet jo tikslas keisti mūsų nusistatymus, požiūrį, padėti pažiūrėti kitaip į situaciją“, – kalbėjo D. Grigaliūnaitė.

„Dar kaip įrodymas, kad pasirinkome gerai, mums buvo tai, kad šis filmas laimėjo du „Oskarus“ – buvo pripažintas kaip geriausias užsienio kategorijos filmas ir gavo „Oskarą“ už garsą, kas svarbu paminėti, todėl, kad garsas šitame filme labai svarbus. Kuo jis skiriasi nuo kitų Holokausto filmų, kad mes jame nematome baisybių ir žiaurumų, kurie vyksta, viskas yra perteikiama garsu, pačia meistryste, kaip pagamintas filmas – dėl to irgi verta pamatyti. Tai, kad šis filmas nebus toks įprastai lengvas, kokiu atidaromi filmai „Kino pavasaryje“, man atrodo tik stiprybė“, – sakė ji.

„Mano asmenine nuomone, toks filmas sukuriamas tik kartą per dešimt metų, tad mes kaip festivalis, tam tikrų žinučių nešėjas, net neturėjome kito pasirinkimo iš festivalio programos, kurį pasirinkti atidarymo filmu, nes jis toks aktualus ir toks svarbus šiandien. Tikrai, manau, bus puikus pasirinkimas ir puiki festivalio pradžia“, – jai antrino K. Kazlauskas.

Filmai kiekvienai gyvenimo situacijai

Kokius dar filmus jie galėtų rekomenduoti, pavyzdžiui, žmonėms, einantiems į pasimatymą?

„Aš nerizikuočiau einant į pasimatymą imti labai sudėtingo filmo, žiūrėčiau kokį lengvesnį, pavyzdžiui, komediją „Metai buvo sunkūs“ – tai naujas „Neliečiamųjų“ režisierių darbas, tą filmą pristatėme festivalyje, berods, prieš dešimt metų, jis buvo žiūroviškumo rekordininkas, visiems turėtų tikti ir patikti“, – siūlė K. Konradas.

„O aš galvoju, kad jei tai nepažįstamas žmogus, atvirkščiai, reikia eiti į sudėtingesnį filmą ir pasižiūrėti, ką tas žmogus mano apie tuos dalykus, kurie vaizduojami. Eičiau į filmą apie santykius, kaip „Kryčio anatomija“. Čia mes daug apie apdovanojimus kalbame, jis laimėjo Kanų kino festivalio pagrindinį prizą ir „Oskarą“ gavo – tai filmas, kur didžioji dalis veiksmo vyksta teismo salėje ir nagrinėjami santykiai. Kviesčiau ten, nes paskui bus galima apie daug ką pašnekėti ir pasiaiškinti, su kokiu čia žmogum atėjau į kiną“, – šypsojosi D. Grigaliūnaitė.

O jei jaučiatės pavargę nuo tvyrančio nerimo ir ieškote lengvesnių emocijų. D. Grigaliūnaitė siūlo rinktis iš šio lengvesnio turinio trejeto: „Minėti „Metai buvo sunkūs“ – labai graži ir šviesi komedija, kur siūlyčiau pasiimti tėvus, senelius. Taip pat linksmi ir šviesūs – „Mano mylimiausias pyragas“, bei komedija iš Argentinos „Delinkventai“ apie nusikaltėlius, apiplėšusius banką, kuriame dirbo“.

Ypatingai daug dėmesio „Kino pavasaris“ šiemet skirs vaikams – pirmąjį festivalio šeštadienį netgi bus surengtas specialiai jiems skirtas festivalio atidarymas, vėliau jie bus laukiami tiek ilgametražiuose, tiek trumpametražiuose filmuose, kurie įprastai vaikų yra labai mėgstami.

Kino gurmanus, D. Grigaliūnaitės manymu, turėtų sudominti pradedančių kūrėjų darbai konkursinėse programoje, taip pat tematinės, retrospektyvinės programos, kuriose rodomi ne nauji, bet pagal temas atrinkti filmai. Šiemet jų bus dvi – „Dreskodas“ ir „Vidurnakčio klyksmai“.

„Pirmojoje sugalvojome atkreipti dėmesį į kostiumą, kuris yra labai svarbus filmų elementas, kostiumas keičiasi, kaip ir žmogus, personažas, vyksta kolaboracijos su mados dizaineriais ir pan. Kita programa skirta suaugusiems, naktinėtojams, tai yra vėlyviausi seansai, kuriuos pavadinome „Vidurnakčio klyksmais“ – tie klyksmai, ar iš siaubo, ar iš malonumo, ar ir iš siaubo, ir iš malonumo, nes rodysime siaubo erotikos filmus“, – pasakojo D. Grigaliūnaitė.

„Kino pavasario“ organizatoriai ragina filmus, jei tik turite galimybę, žiūrėti artimiausiame kino teatre, nes būtent dideliame ekrane jie geriausiai atsiskleidžia, bet jei aplinkybės neleidžia, festivalio metu dešimt atrinktų žiūroviškiausių filmų bus prieinami ir „Telia Play“ naudotojams.

Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „ARTimai“, kurios įrašą rasite straipsnio viršuje.