Nors pirmasis atkurtos Lietuvos atstovas prie Apaštalų Sosto buvo paskirtas 1919 m., pats Apaštalų Sostas Lietuvą de jure pripažino 1922 m. lapkričio 10-ąją. Tad šiais metais minime Lietuvos ir Vatikano diplomatinių santykių 100-metį. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos ir Vatikano diplomatiniai santykiai buvo atkurti 1991 m. rugsėjo 30 d., nors svarbu, kad Šventasis Sostas nepripažino sovietinės okupacijos ir Vatikane Lietuvos pasiuntinybė buvo visą okupacijos laikotarpį. Nuo santykių atkūrimo Lietuvai Vatikane atstovauja nepaprastieji ir įgaliotieji ambasadoriai, reziduojantys Lietuvos Respublikos ambasadoje prie Šventojo Sosto Romoje, nuo 2022 m. rugsėjo šias pareigas atlieka Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Vatikanui Lietuvoje atstovauja apaštališkasis nuncijus, reziduojantis apaštalinėje nunciatūroje Vilniuje – nuo 2019 m. birželio 15 d. apaštališkuoju nuncijumi Lietuvai paskirtas arkivyskupas Petaras Rajičius.

Diplomatinių santykių sukakčiai paminėti Filharmonijoje skambės muzika – šalis patikimai jungiantis tiltas. Filharmonijos vargonais solo grieš pagrindinis Didžiosios Švč. Marijos (Santa Maria Maggiore) bazilikos Romoje vargonininkas Juanas Paradellis Solé. Jis taip pat yra popiežiaus vadovaujamų liturginių pamaldų Šv. Petro bazilikoje Vatikane bei Siksto koplyčios choro vargonininkas emeritas, dėsto vargonus ir grigališkąjį choralą Frozinonės muzikos konservatorijoje „Licinio Refice“, yra Prancūzijos asociacijos „Les Amis de l’Orgue Merklin d’Obernai“ garbės prezidentas.

Ispanijoje gimęs ir Barselonoje muzikinį išsilavinimą įgijęs J. Paradellis Solé į Romą atvyko 1973 m., čia tobulino savo muzikavimo meną, vėliau dar išvyko studijuoti į Vokietiją, bet paskui grįžo į Italiją ir ilgainiui buvo paskirtas Šventojo Sosto vargonininku. Jis aktyviai koncertuoja visame pasaulyje, dalyvauja tarptautiniuose vargonų muzikos festivaliuose. Atlikėjo įrašų yra Italijos nacionalinio radijo ir televizijos fonduose, Vatikano, Berlyno, Brazilijos ir kt. radijo archyvuose. Maestro su choru „Polifonisti Romani“ įrašė dvi kompaktines Lorenzo Perosi ir Valentí Miserachso kūrinių plokšteles; „Deutsche Grammophon“, „Libreria Editrice Vaticana“, CTV ir kt. leidyklose įrašyta muzikos su Siksto koplyčios choru, o kompanijose „Pamina“ ir „ElleDiCi“ išleido solinius įrašus.

Proginei programai Lietuvoje J. Paradellis Solé parengė Charles’o Gounod, Ferenco Liszto, Domenico Silveri, Lorenzo Perosi, Giovanni Longhi kūrinius vargonams.

Koncerte taip pat išgirsime vieną ryškiausių Lietuvos chorinių kolektyvų – Kauno valstybinį chorą, o diriguos Mindaugas Radzevičius, nuo 1993 m. jis dainuoja šiame chore, yra bosų grupės chormeisteris ir choro meno vadovo asistentas. M. Radzevičius dainavo įvairiuose choruose, dirbo koncertmeisteriu, vargonininkavo ir vadovavo Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikos chorui. Jis dėsto Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje bei Kauno sakralinės muzikos mokykloje, nuo 1999 m. vadovauja Česlovo Sasnausko kameriniam chorui.

Chorui pritars vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur – tarptautinių vargonininkų konkursų laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, Religinės muzikos centro vadovė, Kristupo festivalio Sakralinės muzikos valandų meno vadovė. Ji kviečiama dėstyti muzikos akademijose Austrijoje, Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje; nuolat dalyvauja tarptautinių vargonininkų konkursų Lietuvoje ir kitose Europos šalyse žiuri.

Skambės Domenico Bartolucci, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juozo Gruodžio, Juozo Naujalio, Pranciškaus Beinario, Vytauto Barkausko, Vidmanto Bartulio, Zitos Bružaitės, Henri Potirono, Georgo Friedricho Händelio kūriniai.

Koncertas Lietuvos ir Vatikano diplomatinių santykių 100-mečiui vyks lapkričio 8 d., antradienį, 19 val. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje (lapkričio 6 d. 19 val. – Kauno arkikatedroje). Visą LNF 82-ojo sezono programą rasite interneto svetainėje www.filharmonija.lt.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją