Pranešime žiniasklaidai skelbiama, kad su valstybės parama bus kuriamas 21 vaidybinis ilgametražis ir 2 vaidybiniai trumpametražiai, 11 dokumentinių ilgametražių ir 1 dokumentinis trumpametražis, 3 animaciniai trumpametražiai ir 3 interaktyvaus kino projektai.
2 602 897 eurai skirti 28 filmo gamybos darbų projektams ir 307 920 eurų – 14 parengiamųjų darbų projektams vykdyti. Iš finansuojamų gamybos projektų 15 bus įgyvendinami kartu su kitų šalių partneriais ir jų finansavimu.
„Labai svarbu, kad jau galime kalbėti apie nusistovėjusią valstybės finansavimo filmų kūrimui sistemą, kuri atspindi šalies kino srities specifiką, poreikius, nustatytus prioritetus. Atskirais filmo kūrimo proceso etapais pagrįstas finansavimas (nuo scenarijaus rašymo darbų iki gamybos) sudaro galimybę geriau pasirengti sumanymo įgyvendinimui, skatina teikiamų projektų įvairovę. Džiugu, kad kasmet sulaukiame debiutuojančių kūrėjų – šiemet finansuosime režisierių Irmos Pužauskaitės ir Dovilės Šarutytės ilgametražius vaidybinius filmus. Taip pat svarbu, kad sėkmingai debiutavę autoriai neužtrunka su naujais sumanymais. Savo antruosius ilgametražius filmus pradės kurti režisieriai Andrius Blaževičius ir Ernestas Jankauskas. Pridėję vyresnės kartos kino meistrų kuriamus darbus galime tikėtis, kad ateinančiais metais kino teatrų lankytojai Lietuvoje bei tarptautinių festivalių programų sudarytojai užsienyje tikrai turės iš ko pasirinkti,“ – sako Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.
706 000 eurų finansavimas skirtas 6 naujiems vaidybiniams filmams (keturi ilgametražiai ir du trumpametražiai), 81 000 eurų – 4 dokumentinio kino filmams (du ilgametražiai, vienas trumpametražis ir vienas televizinės meninės dokumentikos). Animacijos kūrėjams suteikta 120 000 eurų parama (vienam trumpametražiui ir vienam interkatyvaus kino projektui).
Lietuvos kino centras 434 000 eurų paramą skyrė ir septyniems mažumos bendros užsienio ir Lietuvos gamybos kino projektams (trys vaidybiniai ir keturi dokumentiniai filmai). Mūsų šalies prodiuseriai ir kūrėjai dirbs kartu su kolegomis iš Prancūzijos, Liuksemburgo, Švedijos, Suomijos, Belgijos, Vokietijos, Čekijos, Bulgarijos, Gruzijos, Ukrainos, Kroatijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir pirmą kartą – Serbijos. Skirdamas paramą mažumos bendros gamybos filmams, Lietuvos kino centras sudaro galimybę Lietuvos prodiuseriams ir kino kūrėjams plėtoti ilgalaikius ryšius su užsienio šalių kino kūrėjais ir didinti šalies kino žinomumą.
Iš viso finansavimo konkursui buvo pateiktos 67 paraiškos, o kino projektų vertinimo ekspertų komisijų svarstymui perduota 51 filmų parengiamųjų ir gamybos darbų paraiška.
„Dėkoju ekspertams, reikliai vertinusiems pateiktas paraiškas. Jų pagalba yra esminė, siekiant remti kūrybiškai ambicingiausius, nacionaliniam kinui ir šalies kultūrai svarbius sumanymus, kuriuos prodiuseriai yra pasirengę tinkamai įgyvendinti pasinaudojant daline valstybės parama. Tikiuosi, kad ekspertų išsakytos pastabos susitikimuose, pateikti projektų vertinimai bus naudingi paraiškovams įgyvendinant projektus ar juos tobulinant ir teikiant vėlesniems konkursams“, – sako R. Kvietkauskas.
Filmų parengiamųjų ir gamybos darbų paraiškas vertino 3 ekspertų komisijos, kuriose dirbo filmų gamintojai, kino kūrėjai ir vertintojai: vaidybinio kino (prodiuserė Lineta Mišeikytė, kompozitorius Juozas Širvinskas ir kritikė Rasa Paukštytė), dokumentinio kino (prodiuserė Ieva Norvilienė, režisierius Algimantas Puipa ir kritikė Auksė Kanceravičiūtė), ir animacinio bei interaktyvaus kino (prodiuserė Marija Razgutė, režisierius Ignas Meilūnas ir kritikas Gediminas Kukta).
Su visu finansuojamų kino projektų sąrašu galima susipažinti čia.
Informaciją apie kiekvieną filmą galima rasti LKC išleistuose kataloguose čia.
Kitas finansavimo konkursas vyks balandžio mėnesį.