Tokį sprendimą priėmė Vyriausybė, Kultūros ministerijos teikimu patvirtindama išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – kultūros paveldo statinių ir vietovių, ženklinamų UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamuoju simboliu, sąrašus. Taip pat patvirtintas sąrašas šiuo UNESCO skiriamuoju simboliu žymimu pastatų ir patalpų, skirtų saugoti ir eksponuoti kilnojamąsias kultūros vertybes.
Hagos konvencijos antrajame protokole numatyta, kad tokių sąrašų sudarymas ir objektų pažymėjimas „Mėlynuoju skydu“ garantuoja, jog tuo atveju, jeigu šie objektai būtų sunaikinti ar sugadinti per ginkluotą konfliktą, šie veiksmai būtų prilyginti karo nusikaltimui ir už juos grėstų reali tarptautinė baudžiamoji atsakomybė bei tarptautinis baudžiamasis persekiojimas. Iki šiol galiojusiame sąraše buvo 19 kultūros paveldo statinių, kurie neapėmė visų išskirtinai reikšmingų kultūros paminklų bei į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų vietovių, kurių saugą užtikrinti įpareigoja Hagos konvencija. Patalpų, kuriose saugomos kilnojamosios kultūros vertybės, sąrašas taip pat neapėmė šalies reikšmingiausių nacionalinių ir valstybinių muziejų. Šis sąrašas sudarytas į jį įtraukiant 77 objektus – muziejus, bibliotekas, archyvus, kitus pastatus.
Į išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – kultūros paveldo statinių, ženklinamų UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamuoju simboliu, sąrašą įtrauktas 141 kultūros paminklas – pilių, bažnyčių, vienuolynų dvarų kompleksai, istoriniai rūmai, pastatai, kiti aukščiausią nacionalinį reikšmingumo lygmenį ir aukščiausią valstybės apsaugos – kultūros paminklo statusą – turintys statiniai.
Išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – kultūros paveldo vietovių, ženklinamų UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamuoju simboliu, sąraše – 52 kultūros paminklai (piliakalniai, piliavietės, gyvenvietės) ir į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytos vietovės: Vilniaus istorinis centras (Vilnius senamiestis), Kuršių nerija (Kuršių nerijos nacionalinis parkas), Modernistinis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939, Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai, Kernavės archeologinė vietovė (Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas).
Numatyta, kad šiuose sąrašuose esančių kultūros paminklų ar pastatų žymėjimą „Mėlynuoju skydu“ dar šiemet organizuos Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Šiemet minimas Hagos konvencijos 70-metis.