Skunde teigiama, kad šis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro generalinio direktoriaus pasirašytas sprendimas priimtas sulaukus visuomenėje nevienareikšmiai įvertinto vadinamosios desovietizacijos komisijos sprendimo.
„Šios komisijos posėdžiai, kurių metu buvo svarstomi visai visuomenei aktualūs klausimai dalykai, buvo slapti, komisija kategoriškai atsisakė viešų posėdžių transliacijos, kas jau priminė sovietinę „troiką“. O ir oficialus komisijos pavadinimas kiek bloškia atgal į sovietmetį: Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija. Svarbus ir kitas aspektas. Sulaukęs minėtos Komisijos išvados – pagal sprendimo formuluotę matome – Centro generalinis direktorius pats nustatė, jog „S. Nėries paminklas Vilniuje iki šiol turi sovietinę ideologinę reikšmę“ ir nusprendė, kad „viešasis objektas, S. Nėries paminklas Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybėje, turi būti pašalintas“. Tačiau to paties Centro generalinio direktoriaus 2023 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1VE-58, 2 punkte nustatyta, kad Centras, gavęs minėtos Komisijos išvadą, privalo ją nukreipti analizuoti Centro struktūriniam padaliniui pagal kompetenciją. Struktūrinis padalinys per 3 darbo dienas turi pateikti Centro generaliniam direktoriui vieną iš sprendimo variantų. Mūsų žiniomis – šuo atveju šių nuostatų buvo nesilaikoma, tad Centro darbuotojų ekspertinės nuomonės buvo išvengta ir rengiant komisijos išvadą, ir priimant Centro generalinio direktoriaus sprendimą“, – rašoma dokumente.
Kreipimusi prašoma Vilniaus savivaldybės neskubėti vykdyti Centro sprendimą – nukelti S. Nėries įamžinimui sukurtą paminklą, kadangi prašomaTeismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti Centro sprendimo vykdymą. „O jei jau taip nutiks, kad (kol vyks Teismo procesas) paminklas būtų nukeltas – Teismui priėmus sprendimą panaikinti Centro sprendimą – prašome paminklą ir visą architektūrinį kompleksą atstatyti į pradinę būseną, išlaikant buvusią formą, mastelį ir kitus kūrinio (S. Nėries skulptūros) bei visus kitus šiam architektūriniam kompleksui būdingus bruožus“, - rašo skundo teikėjai.
Dar kovo pradžioje akademinės bendruomenės atstovai, prašydami iš naujo svarstyti klausimą dėl poetės S. Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo, atviru laišku kreipėsi į vadinamosios desovietizacijos komisijos pirmininką V. Karčiauską ir Centro direktorių Arūną Bubnį, nurodydami, kad išvada dėl poetės parengta mokslinio laipsnio neturinčio asmens, o ekspertizė atlikta nesiremiant moksliniais tyrimais.
Deja, bet komisijos pirmininkas, komentuodamas šią situaciją žiniasklaidai, buvo atvirai lakoniškas ir nematė reikalo S. Nėries paminklo atvejo panagrinėti giliau: „Priėmus komisijos išvadą ir nurodžius į pažymą, kurią tuomet turėjome vienintelę ir nematėme pagrindo į ją nenurodyti, susidarė nepagrįstas vaizdas, kad paraidžiui rėmėmės pažyma. Deja, komisija neturi techninių darbuotojų ar net jai priskirtų etatinių mokslinių darbuotojų, kurie padėtų surašyti ilgą, pagrindžiančią išvadą su nuorodomis į mokslinius tyrimus ir šaltinius. Apsiribojame lakonišku konstatavimu, gimstančiu po ilgų diskusijų“, – žiniasklaidai teigė V. Karčiauskas.
PRašyme teigiama, kad įgyvendinus sprendimą pašalinti S. Nėries skulptūrą būtų pažeistos ne tik autorinės disidento skulptoriaus Vlado Vildžiūno bei architektų Gedimino Baravyko ir Gyčio Ramunio teisės, bet ir po mirties jiems pareikštas gėdingas priekaištas, kad jų bendras kūrinys po daugelio metų yra pripažintas „totalitarinio režimo ženklu“ Vilniuje, taip lengvabūdiškai ir šiuos kūrėjus paverčiant totalitarinio režimo bendrininkais, net neatsižvelgus į jų kūrybinį palikimą ir kontekstus, kurie galimi mokslininkams ir institucijoms atlikus išsamesnę meninę ir istorinę analizę.
„Noras Salomėjos Nėries paminklą vertinti tik iš ideologinių pozicijų iškelia politikų ir politikos vaidmenį aukščiau kūrybos, o tuo labiau paniekina skulptoriaus kūrybą ir kūrinį. Labai svarbu pabrėžti, kad Salomėjos Nėries skulptūros autorius Vladas Vildžiūnas ne tik buvo ryškiai antisovietinių pažiūrų, bet dalyvavo antisovietinėse akcijose, jis už antisovietinę veiklą buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos, – sako menininkė ir menotyrininkė dr. Aistė Kisarauskaitė, tęsdama mintį apie šį Centro sprendimą. – Salomėjos Nėries paminklas įeina į Lietuvos modernizmo aukso fondą, sudarydamas organišką kompoziciją su architektūra. Noras šalinti iš miesto erdvių vertingiausius mūsų meno kūrinius panašus į sovietų vykdytą meno ir kultūros naikinimą.“
„Susiklostęs sutvarkytų viešųjų erdvių tinklas kiekviename mieste yra vertybė, taip pat ir Vilniaus senamiestyje. Sunku suprasti, kodėl dėl politiškai angažuotų sprendimų prižiūrimą ir architektūriškai tvarkingą skverą skubiai norima paversti dar viena beveide Vilniaus vieta“, – sako Gintaras Balčytis, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas: „Šisskulptoriaus V. Vildžiūno ir architektų G. Baravyko ir G. Ramunio sukurtas kūrinys yra įtrauktas į Kultūros paveldo departamento kultūros vertybių registrą (Unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre: 20008), todėl sunku suvokti, kodėl nepaisoma ne tik visuomenės nepritarimo, bet ir naikinama valstybės saugoma kultūros vertybė?“
