Poreikis Vilniuje turėti didesnę, modernesnę teatro salę buvo jaučiamas dar prieš antrąjį pasaulinį karą – pirmines įžvalgas tokiam projektui 1940 m. pateikė tuometinis Vilniaus miesto architektas Vytautas Lansbergis-Žemkalnis. Jau po karo, 1958 m., surengto konkurso svarstymui buvo pateikti du projektai: vilniečių architektų Antano Spelskio ir Nijolės Bučiūtės bei kauniečių architektų Algimanto Mikėno ir Valerijono Šepkaus. Po konkurso nutarta tobulinti vilniečių pasiūlymą, tačiau jo autoriai toliau nusprendė darbuotis atskirai ir pateikė du individualius projektus. Tolimesniam detalizavimui pasirinkta modernios dvasios persmelkta jaunos architektės N. Bučiūtės sukurta būsimo pastato vizija.
1965 m. pradėti montuoti pastato pamatai, ir po beveik dešimtmetį trukusių statybų 1974 m. lapkričio 6-ąją duris atvėrė naujieji Operos ir baleto teatro rūmai. Jų reikšmę nacionalinės kultūros plėtrai sunku pervertinti: Lietuvos opera ir baletas čia atrado savo tikruosius namus, iki šiol padedančius augti ir klestėti.
Pirmasis pastatas, sukurtas operai
„Kiekvienoje valstybėje, kiekviename mieste operos teatro pastatas turi būti ir yra miesto puošmena, reikšmingas jo akcentas. Juk opera visose valstybėse – tai kultūros centras, jos vedlė, lyderė ir švyturys. Todėl opera neabejotinai turi gyventi įspūdinguose, meniškuose namuose ir to statinio viduje turėti visą reikiamą įrangą. O mūsų teatras tapo pirmuoju Lietuvoje, pastatytu specialiai operai“, – primena LNOBT generalinė direktorė Laima Vilimienė.
Unikaliais interjerais publiką žavinčių rūmų atsiradimas, nuolatinė jų techninės įrangos evoliucija ir, žinoma, meninių įvykių kupinas pusšimčio metų sceninis gyvenimas apipintas įdomiausiomis istorijomis, kurios atskleistos rūmų jubiliejui skirtuose renginiuose.
Teatro gimtadieniui – nauja knyga
Šventinę savaitę pristatytas specialiai LNOBT rūmų 50-mečiui parengtas leidinys, kuriame nugulė įdomiausia informacija ir pastato istoriją liudijančios nuotraukos – nuo projekto brėžinių iki šių dienų. Be to, teatro Raudonojoje fojė visą savaitę spektaklių žiūrovus pasitinka jubiliejui skirta fotografijų paroda.
Lapkričio 6 d. teatre įvyko pokalbių ir muzikos vakaras „Iš Basanavičiaus senojo – į Vienuolio naująjį“, muzikinius numerius atliko operos solistai Monika Pleškytė, Skirmantė Vaičiūtė, Mindaugas Tomas Miškinis ir koncertmeisterė Lina Giedraitytė, vyko nemokamos ekskursijos.
