Įdomybės bet kur ir bet kada
Lietuvos nacionalinis muziejus – vienas seniausių ir didžiausius fondus turinčių muziejų Lietuvoje, saugantis daugiau nei pusantro milijono eksponatų ir vienijantis dvylika padalinių Vilniuje, Palangoje, Ožkabaliuose ir Kudirkos Naumiestyje. LNM padaliniuose pasakojamų istorijų gausa ir nuolatinės pastangos didinti muziejaus prieinamumą įkvėpė sukurti virtualių ekskursijų ciklą, kurį stebint būtų galima smagiai praleisti laiką ir sužinoti įvairių istorijos įdomybių.
Projekto „LNM ekskursijos“ režisierius ir videografas Augustinas Bėkšta pasakoja: „Dabar daug žmonių mėgsta ne tik vakarais pagulėti prie ekrano. Informatyvus pramoginis turinys vis labiau įsilieja į kasdienes veiklas, jas dar labiau praturtindamas. Žmonės vis dažniau nori kažką sužinoti, kol, pavyzdžiui, sportuoja, gamina maistą, keliauja į darbą, tvarkosi, – dabar turime visas galimybes bet kur ir bet kada vartoti kokybišką turinį. LNM padaliniuose įdomaus turinio yra tiek daug, kad vos ne kibirais semk. Tad kilo mintis, kad reikia tą lobyną pristatyti visuomenei virtualiomis Youtube ekskursijomis.“
Žinoma, virtualių ekskursijų žiūrovai negalės pamatyti visko, ką gali pasiūlyti Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniai – tam reikėtų daugybės valandų vaizdo įrašų. Todėl žiūrovai kviečiami apsilankyti ir gyvai, kad galėtų patys ištyrinėti parodas ir ekspozicijas, sužinoti visas LNM padaliniuose pristatomas istorijas, apžiūrėti visus juos dominančius eksponatus.
Prieinamas muziejus
Lietuvos nacionalinis muziejus nuolat siekia būti kuo atviresnis visuomenei, pritaikydamas erdves ir veiklas individualių poreikių žmonėms. Virtualios ekskursijos muziejaus Youtube kanale yra dar vienas būdas didinti muziejaus prieinamumą. „LNM ekskursijas“ visi gali stebėti nemokamai, bet kur ir bet kada – tereikia interneto ryšio ir išmaniojo prietaiso.
LNM bendruomenių projektų koordinatorė Agnė Putelytė mano, kad ekskursijų ciklas padarys turinį prieinamesnį žmonėms, kuriems planuoti kelionę į muziejų gali būti sudėtingiau. „Virtualios ekskursijos yra puikus būdas sužinoti ką nors naujo ir įdomaus sau patogiomis sąlygomis. Kai kuriems žmonėms tai yra itin svarbu. Pavyzdžiui, žmonėms, esantiems autizmo spektre: nereikia rūpintis dėl papildomų garsų, šviesų ir kitokių dirgiklių, ekskursiją galima įsijungti ir bet kada sustabdyti, individualiai nusistatyti patogų garso ir ekrano šviesumo lygį. Žmonėms, patiriantiems judėjimo sunkumų, nereikia rūpintis, kaip nukeliauti į muziejų, kas kartais žmogui būna fiziškai sudėtinga – stebėti galima iš bet kur. Ir net, pavyzdžiui, tiems patiems tėveliams su mažais vaikais. Jiems nereikia sukti galvos, kada vaikas bus pavargęs, o kada imlus žinioms – galima bet kokiu patogiu metu įsijungti ir žiūrėti ekskursiją kartu su visa šeima, arba vakare, vaikui nuėjus miegoti, kai muziejai jau nebedirba. Taip pat virtualiomis ekskursijomis praplečiame savo prieinamumą užsienyje gyvenantiems lietuviams, kurie nori vartoti kokybišką turinį lietuvių kalba, toliau dalyvauti šalies kultūriniame gyvenime“, – pasakoja A. Putelytė.
Pirmoje serijoje – intriguojantis sąmokslo teorijų pasaulis
Pirmosios „LNM ekskursijų“ serijos pasakotoja – dr. Milda Kvizikevičiūtė, viena iš Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius) įsikūrusios tarptautinės parodos „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“ kuratorių Lietuvoje. Stebėdami kuratorės pasakojimą, žiūrovai galės sužinoti, kokiomis aplinkybėmis atsirado ir sklido (ar tebesklinda) įvairios sąmokslo teorijos.
Vystantis technologijoms, atsiradus internetui, sąmokslo teorijos ėmė plisti po pasaulį geometrine progresija. Bet jau nuo pat viduramžių sąmokslo teorijomis apipinta begalė dalykų: žydų tauta, raganos ir raganiai, kiek vėliau – masonai ir iliuminatai, XX amžiuje – Holokaustas, Šaltojo karo laikai, XXI amžiuje – Rugsėjo 11-osios įvykiai JAV, COVID-19 pandemija, klimato kaita. Neramūs laikai – karai, istoriniai sukrėtimai, revoliucijos – visuomet buvo palankūs sąmokslo teorijų sklaidai. Tad ir XXI amžiaus žmogus, paveiktas vis daugėjančių sąmokslo teorijų, nebepasitiki niekuo: nei oficialia valdžia, nei medicina, nei mokslininkais, vis neramiau kalbančiais apie klimato kaitą, nei technologijomis, kurių progresu naudojasi. Kaip atskirti, kur viešajame diskurse kartais išnyksta riba tarp realybės ir fikcijos?