Skirtingų žanrų jungtis
Spektaklyje „Amžinybė ir viena diena“, žadama, bus visko – šokio, poezijos, muzikinio teatro, video meno, baleto. Atitinkamai ir jį kurianti bei atliekanti komanda itin plati: scenoje žiūrovai matys operos, baleto solistus, mimanso artistus, atliekančius nebylius vaidmenis, choro dainininkus. Kad visa tai darniai susilietų į vieną visumą, rūpinosi režisierius, choreografijos, poemų, dekoracijų, kostiumų ir šviesų dizaino autorius, garsus Izraelio menininkas Itzik Galili, šį spektaklį kūręs kartu su kompozitore Rita Mačiliūnaite ir dramaturge Ingrida Gerbutavičiūte.
LNOBT vadovas Jonas Sakalauskas sako, kad visa komanda labai laukia šios premjeros. „Visų pirma dėl to, kad šiuo kūriniu pažymime tai, kas yra svarbiausia šiame teatre – įvairių žanrų jungtį. Operos ir baleto žanrai teatro spektakliuose dažnai būdavo jungiami, ypatingai ši tradicija gaji Prancūzijoje. Džiaugiamės galėdami perimti šią tradiciją. Tai – kol kas neišsemta galimybė kūrėjams plėtoti savo idėjas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis.
Be to, jam atrodo itin svarbu į repertuarą įtraukti ne tik klasiką, bet ir naujus kūrinius. „Kai atėjau į teatrą, sakiau, kad tai neturi būti tik ta vieta, kur lyg kokiame operos ir baleto fabrike vis iš naujo statomi didieji, žinomi veikalai, bet turi atsirasti ir kažkas naujo, labai kūrybiško. Spektaklio „Amžinybė ir viena diena“ visas procesas yra be galo kūrybiškas ir atspindi tai, kas svarbu mums, visam teatrui, visai administracijai ir visam kūrybiniam personalui“, – sakė J. Sakalauskas, džiaugdamasis, kad šis spektaklis tuo pačiu tampa ir liudijimu to, kad į Lietuvos operos padangę jau yra atėjusi nauja talentinga atlikėjų ir kūrėjų karta.
„Kai mes bandome retrospektyviai pasižiūrėti į nacionalinį baletą nuo tarpukario, pokario, ar pirmųjų nepriklausomybės metų, iš tikrųjų sunku buvo atrasti tai, ką galima vėl statyti: ne daug pavadinimų, ypač baleto srityje, Bet dabar vien baleto kūrinių skaitlingumas yra smarkiai išaugęs, vien per pastaruosius šešerius metus atsirado didelių veikalų, kurie rodo, kad jungiame visai kitą pavarą nacionalinio baleto, nacionalinio šokio teatro plotmėje“, – džiaugėsi J. Sakalauskas.
Muzikos vadovo ir dirigento Ričardo Šumilos nuomone, šis spektaklis apskritai padėjo visam LNOBT kolektyvui. „Visam teatrui šitas veikalas labai naudingas. Man jis padėjo susipažinti su visu kolektyvu: niekada neteko kurti veikalo, kuris įtrauktų visą kolektyvą. Man atrodo, po šito mes kaip kolektyvas labai paaugsime į viršų“, – kalbėjo jis.
Amžina tarpusavio nesusikalbėjimo tema
„Šis spektaklis – tai dešimt tarpusavyje susijusių istorijų, kalbančių ta pačia kalba. Veiksmas vyksta šeimoje, nes būtent joje dažniausiai patiriame tarpusavio nesusipratimus. Galima sakyti, kad spektaklis sudarytas iš dešimties arijų arba dešimties šokio pasirodymų – tinka ir vienas, ir kitas apibūdinimas“, – teigė I. Galili.
Jis pats pasakojo susidūręs su šios temos aktualumu ir statydamas šį spektaklį, kai repeticijų metu piktai kalbėjęs su vienu iš šokėjų, paskui pats ilgai negalėjo to pamiršti ir pyko ant savęs už tokią reakciją. „Po to aš labai blogai miegojau, jaučiausi įskaudintas, bet kai atsibudau ketvirtą ryto, pagalvojau, kad šis darbas yra būtent apie tai, apie nesusipratimus. Tokie nesusipratimai, konfliktai tarp mylimųjų, šeimos narių, yra kasdienybė, bet jų pagrindas yra meilė. Giliau galvojant, suprantu, kad šokėjas tiesiog gynė tai, kas jam yra mylima, o aš – kas man. Taigi, mes abu kalbėjome viena kalba, bet nemokėjome vienas kito suprasti“, – pasakojo I. Galili, pridurdamas, kad jam svarbiausia ne tiesiog papasakoti istoriją, bet kad žiūrovai pajustų empatiją kažkam, kas vyksta scenoje, ir kažką iš spektaklio išsineštų.
Viena iš I. Galili idėjų – tekstus paversti judesiu, o šis procesas buvo labai sudėtingas: „Tų interpretacijų tiek daug, teko daug laiko leido praleisti analizuojant, kad žmonės suprastų, ką norime pasakyti, bet ir palikti vietos jų pačių interpretacijoms“.
Choreografas prisipažino, kad spektaklyje netgi specialiai paliko su tuo susijusią klaidą. „Repeticijų metu vienas iš artistų padarė didelę klaidą ir aš ją palikau, be to, padariau, kad visa minia ją atkartotų“, – atskleidė I.Galili, prisipažindamas turintis viltį, kad šis neįprastas žanras iš Lietuvos toliau pasklis po pasaulį.
Pasitelkė neįprastus metodus
I. Galili darbo metodai nustebino ir atlikėjus. „Atvažiavęs choreografas susisodino mus, visus artistus, ir liepė garsiai skaityti jo eilėraščius. Ne visiems šokėjams buvo paprasta tam ryžtis. Vėliau gavome užduotį per dešimtį minučių sukurti tam tikras judesių kombinacijas. Visi kartu jas įvertindavome ir siūlydavome, ką galima būtų spektaklyje adaptuoti“, – pasakojo baleto solistė Kristina Gudžiūnaitė.
Spektaklyje taip pat šoks Olga Konošenko, Kristina Gudžiūnaitė, Vilija Montrimaitė, Olesia Šaitanova, Jonas Laucius, Genadij Žukovskij, Jeronimas Krivickas, Ernest Barčaitis ir kt.
Choreografinių užduočių nepagailėta ir premjeroje dainuosiantiems operos solistams – Justinai Gringytei, Jovitai Vaškevičiūtei, Aistei Pilibavičiūtei, Monikai Pleškytei, Tomui Pavilioniui, Steponui Zoniui ir kt.
Pats I. Galili negailėjo komplimentų spektaklio muziką parašiusiai Ritai Mačiliūnaitei ir prisipažino, kad nors iš pradžių jam parodyti jos kūriniai atrodė pernelyg neįprasti jo ausiai, vėliau jis daugiau pasidomėjo jos asmenybe, ankstesniais projektais ir suprato, kad tai bus tikrai tas žmogus, su kuriuos bus įdomu dirbti. Taip galiausiai ir nutiko. Spektaklio bendraautoriai juokėsi, kad nors nemaža dalis komunikacijos vyko tiesiog internetu, bet susikalbėti pavyko kur kas sklandžiau nei dažnai vyksta realiai nuolat dirbant vieniems greta kitų.
„Perskaičiusi Itziko poemas tiesiog bandžiau įsivaizduoti, kaip jos skamba. Nesistengiau galvoti apie šokį, kurį norės atvaizduoti choreografas, kad nebūtų viskas visiškai apie tą patį“, – pasakojo R. Mačiūliūnaitė.
Premjeros „Amžinybė ir viena diena“ žiūrovai turės galimybę įsigyti ir spektaklyje skambančių eilėraščių knygą anglų bei lietuvių kalbomis (į lietuvių kalbą poeziją vertė Laūra Karnavičiūtė). Pats I. Galili teigė eilėraščių per savo gyvenimą parašęs nemažai, tačiau išleistos savo poezijos knygos iki šiol neturėjęs. „Dalyvauju improvizuotose poetinėse dvikovose, vykstančiose kiekvieną mėnesį. Dažniausiai jose eiliuoju hebrajų bei anglų kalbomis, bet retkarčiais tenka ir olandiškai“, – prisipažino Olandijoje namus turintis spektaklio „Amžinybė ir viena diena“ kūrėjas.